3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

„Juk to pusantro tūkstančio knygų savo lentynose aš metrais nematuoju ir į statinę nesūdau.
Aš jas skaitau, ir jose visi mano mokslai. Turiu nemažai techninės literatūros, kurios dažnai
prisireikia,” — savo išminties paslaptį atskleidžia vyriškis.
TAI, KAS SURINKTA, GYVENIMO DALIS
Antanas neaiškina, kodėl ir kaip jis pradėjo kolekcionuoti laikrodžius. Kaip ir kitas savo
namuose kaupiamas vertybes, daugiausia jis juos pirko iš viekšniškių, senų žmonių, kurie
paprastai nevertina senienų ir už nedidelę kainą sutinka su jomis atsisveikinti.
Jis nesileidžia į pasakojimus ir apie tai, kokiais keliais į jo namus atkeliavo trys sieniniai
laikrodžiai dar iš baudžiavos laikų. Ne kiekviename muziejuje pamatysi šitokią gausybę
įvairiausių laikrodžių. Tarp daugiau kaip 20-ies ant sienų kabančių prieškario ir tarpukario
laikrodžių yra garsių vokiečių „Gustav Beker”, „Juhans”, prancūzų „Le-roi” — Paris firmų
gaminių.
Antanas yra surinkęs per 50 kišeninių šveicariškų, vokiškų, rusiškų laikrodžių, nemažai
žadintuvų, kurių net ir skaičiaus negalėjo įvardinti.
„Kam tą reikia žinoti? Aš absoliučiai nesuinteresuotas, kad pas mane imtų vaikščioti
muziejininkai ar dar kokie nors lankytojai. Viskas, kas pas mane yra, neskirta jokiai ekspozicijai.
Tai yra mano gyvenimo dalis, ir ji yra tiktai mano”, — išdėsto savo nuostatą pašnekovas.
Ir pagaliau Antanas visiškai nesutinka su nuomone, kad jis kolekcionuoja akmenis. Anot jo,
jis tik parsineša į namus atsitiktinai pastebėtus retesnius, įdomesnius riedulius.
Rodo akmenį su skylute, tamsiai pilką, tarsi sidabriniais blizgučiais nusėtą pavenčiuose rastą
akmenį, kurį jis pavadina avantiurinu. Melsvi, juodi natūralios vulkaninės uolienos gabalėliai,
kuriuos jis parsivežęs iš kelionės į Armėniją, tai esąs obsidianas.
Kaip Antanas moka atskirti vieną akmenį nuo kito?
„Ieškau specialiuose žinynuose, skaitau akmenų aprašymus tam skirtose knygose ir
leidiniuose apie mineralus. Taip ir atskiriu”, — paaiškina.
Jonas Virkutis (1943-02-09—2006-11-21) / Plinkšių pagrindinės mokyklos bendruomenė //
Santarvė. — 2006. — Lapkr. 23. — Tekste:
Lapkričio 21 d. Amžinybėn po sunkios ligos išėjo Plinkšių pagrindinės mokyklos geografijos
vyr. mokytojas Jonas VIRKUTIS.
Mokytojas Jonas Virkutis gimė 1943 m. vasario 9 dieną Akmenės rajono Žibikų kaime. 1963
metais baigė Viekšnių vidurinę mokyklą ir savo darbinę veiklą pradėjo Užlieknės devynmetėje
mokykloje. 1978 m. mokytojas baigė Vilniaus Valstybinį pedagoginį institutą ir įgijo geografijos
mokytojo kvalifikaciją. Mokytojas J. Virkutis Užlieknės pagrindinėje mokykloje dirbo iki 1994
metų geografijos ir darbų mokytoju. 1995—1997 metais dirbo Buknaičių pagrindinėje
mokykloje geografijos ir gamtos mokytoju. Nuo 1997 m. iki pat mirties J. Virkutis mokė vaikus
Plinkšių pagrindinėje mokykloje geografijos ir istorijos, vadovavo kraštotyrinei veiklai.
Nuoširdžiai dirbo klasės auklėtoju, rūpinosi savo auklėtiniais. Meilė vaikams ir visiems jį
supusiems žmonėms, atsidavimas darbui, sąžiningumas ir pagarba dvasinėms vertybėms buvo jo
gyvenimo nuostatos.
Taurios širdies, šilumos užtekdavo visiems — šeimai, giminėms ir bendradarbiams bei
mokiniams. Visas jo gyvenimas — tai ieškojimai ir atradimai, tai begalinis atsidavimas darbui.
Nuoširdus, kuklus, paprastas ir darbštus — toks Jonas Virkutis išliks mūsų, Jį pažinojusiųjų,
atmintyje. Nelaimės prislėgti liko vaikai Milda ir Egidijus, artimieji ir giminės. Giliu liūdesiu
dalijamės su Jumis ir visus nuoširdžiai užjaučiame.
Plinkšių pagrindinės mokyklos bendruomenė.
Ruškys Vytautas. Bronislovo Viekšnių knyga // Šiaulių kraštas. — 2010. — Geg. 28: ir
nuotrauka // Tekstas kopijuotas iš interneto. — Visas tekstas:
Viekšniuose (Mažeikių rajonas) gyvenantis Bronislovas Kerys yra vienintelės šalyje
išsamios kompiuterinės knygos kraštotyros tema sudarytojas — „Viekšnių kraštas:
bibliografija ir žinios krašto istorijai“. Autorius be atlygio savo knygą dalija kompaktiniais
diskais tiems, kas domisi Viekšniais.
415