3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
„Lietuvos kaimas ir jo žmonės nuo 1940-ųjų metų patyrė didžiulių sukrėtimų ir netekčių.<br />
Tūkstančiai tremtinių, fizinis ir dvasinis kaimų nykimas.<br />
Kaip istoriniai įvykiai — okupacijos, trėmimai, rezistencija, kolektyvizacija — paveikė<br />
Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijos Palnosų, Daubiškių, Santeklių, Gyvolių, Dainorių,<br />
Uogiškių, Gudų, Pavirvytės, Ramoniškių kaimus ir žmones? Kol kas nėra tikslių ištremtųjų<br />
duomenų, rezistencijos dalyvių ir rėmėjų atsiminimų, ne visos istorinės vietos pažymėtos. Ar<br />
gyva istorinė atmintis? Ar okupacijos, dvasinės erozijos metai leidžia ugdyti pilietiškai aktyvią<br />
visuomenę?”<br />
Tai ištrauka iš Daubiškių pagrindinės mokyklos projekto „Atsigręžk į praeitį su meile ir<br />
šiluma”, laimėto Švietimo kaitos fondui paskelbus konkursą, skirtą Tarptautinei komisijai nacių<br />
ir sovietinio okupacinio režimo nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.<br />
Projekto tikslas — kuo skubiau surinkti medžiagą apie 1940—1953 metų laikotarpį, užrašyti<br />
įvykių liudininkų atsiminimus, paskatinti mokinius domėtis savo krašto praeitimi, išmokyti juos<br />
rinkti medžiagą, mokykloje ir bendruomenėje formuoti istorinę atmintį. Jis jau pradėtas<br />
įgyvendinti.<br />
Džiugu, kad į mokykloje vykusį Vasario 16-osios paminėjimą atvyko svečių, istorinės<br />
<strong>praeities</strong> liudininkų. Projekto vadovas mokytojas Vytautas Krupovisovas kalbėjo apie Lietuvos<br />
Valstybės atkūrimą, pristatė bendruomenei projektą „Atsigręžk į praeitį su meile ir šiluma”.<br />
Tremtinių Antano Deniušio, Adelės Bučienės pasakojimuose atgijo šiurpūs tremties vaizdai,<br />
varginantis kelias atgal, pirmieji kolektyvizacijos žingsniai. Iš buvusio mokytojo Jono<br />
Pacevičiaus lūpų išgirdome tai, ką jam teko patirti vaikystėje karo ir pokario metais gimtinėje,<br />
Dainorių kaime, Gyvolių kaimo gyventoja Albina Navickienė prisiminė, ką teko jai, Viekšnių<br />
progimnazijos moksleivei, išgyventi suimtai ir tardomai. Bibliotekininko Bronislovo Kerio<br />
atmintyje taip pat išliko ryškių pokario epizodų. Jis pasidalijo ir kraštotyrinio darbo patirtimi,<br />
patarė, kaip jį atlikti.<br />
Šis renginys tapo neįkainojama istorijos pamoka ir moksleiviams, ir suaugusiesiems. Viena —<br />
skaityti atsiminimus, kita — išgirsti gyvą žodį, žvelgti į kalbančius ir galvoti, kaip visa tai<br />
reikėjo ištverti...<br />
Projekto vykdytojai mokytojai V. Krupovisovas, Vitalija Bakaitienė, Rasa Vilkaitė,<br />
konsultuojami aktyvaus, nenuilstamo kraštotyrininko B. Kerio, yra sumanę ne tik susitikimų.<br />
Bus organizuojamos kraštotyrinės ekspedicijos, žygis dviračiais, akcijos, atminimo ženklų<br />
statymas, kraštotyrinė mokinių stovykla, atviros pamokos, atminimų vakaras, konferencija.<br />
Tikimės aktyvios tų gyventojų paramos, kurie gali paliudyti istorinę praeitį, į kurią jaunoji<br />
karta atsigręžtų su meile ir šiluma.<br />
Elekšis Juozas. Mokslininkai analizavo žemaičių kultūros įvairovę // Kopijuota iš interneto<br />
2004-04-06. — Tekste:<br />
Prieš trejus metus Viekšnių miestelyje pastačius paminklą Biržiškoms — gydytojui Antanui,<br />
jo žmonai Elžbietai ir trims sūnums profesoriams: Mykolui, Vaclovui ir Viktorui, kilo mintis čia<br />
kas keleri metai organizuoti mokslines konferencijas. Šių metų gegužės 1-ąją vyko antroji<br />
konferencija „Žemaičių kultūros įvairovė ir jos atspindžiai Viekšnių krašte”.<br />
Konferencijos iniciatorė — Biržiškų draugijos pirmininkė gydytoja Aušrelė Gurauskaitė<br />
sukvietė daug žymių mokslininkų, kultūros veikėjų, meno kolektyvų. Jai vadovavęs Vilniaus<br />
universiteto Kauno humanitarinių mokslų fakulteto prodekanas dr. Albertas Ružė pasidžiaugė,<br />
kad provincijoje vykstančios konferencijos susilaukia daugelio mokslininkų dėmesio, kad jose<br />
pateikiama daug naujos ir įdomios medžiagos. Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų<br />
fakulteto dėstytojas dr. Romutis Karmalavičius analizavo poeto Leono Skabeikos poeziją, kuri,<br />
kaip sakė pranešėjas, visai „iškrenta” iš lietuvių poezijos savo kitoniškumu, kaip, beje, ir paties<br />
poeto pažiūros. Labai įdėmiai išklausytas Lietuvos muzikos akademijos dėstytojos dr. Zitos<br />
Kelmickaitės pranešimas apie Viekšnių apylinkių dainavimo ypatumus. Pasirodo, docentė tose<br />
apylinkėse su studentais yra surinkusi per 700 dainų. Ji leido pasiklausyti kai kurių įrašų, o<br />
melodingesnes kartu su Lietuvos muzikos akademijos doktorante Loreta Mukaitė pati padainavo.<br />
Beje, docentė sakė, kad tarmės nyksta taip smarkiai, kad gryną savo tarmę yra išlaikę tik<br />
žemaičiai. Įdomu ir tai, kad nuo dainų gavo pavadinimus net kai kurie kaimai. Dainorių kaime<br />
412
Change language