3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

„Viekšniai rezistencinės kovos metu” (Justina Raudonytė — Viekšnių vidurinė mokykla, 11 kl.)
ir kiti.
Lukošiūtė Sandra. Viekšniškiams svarbios kultūrinės vertybės nesulaukia norimo dėmesio
bei pinigų // Santarvė. — 2001. — Birž. 23: iliustruota. — Tekste: Viekšnių ambulatorija — Dr.
Antano Biržiškos sveikatos namai. Aušrelė Gurauskaitė. „Sveikatos namai yra planuojamo
vienintelio Lietuvoje XIX—XX amžiaus medicinos istorijos muziejinio komplekso dalis.”
Gedvilas Algirdas. Bronius Kerys — Viekšnių krašto metraštininkas // Vienybė. — 2002. —
Vas. 21.— Tekste:
Tikru naujametiniu siurprizu tapo pažintis su dar toliau pastūmėtu Broniaus Kerio reikšmingu
enciklopedinio pobūdžio darbu „Viekšnių, kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai”.
Žinojau, kad Bronius Kerys jau daug metų renka šią daugiaplanę medžiagą. Dabar ji
susisteminta, taikliai charakterizuota, apibendrinta. Šis darbas truko nuo 1996-ųjų iki pernykščių
metų liepos 1 dienos. Neabejoju, kad prieš imantis šio darbo, autoriui reikėjo ir pėsčiomis, ir
išklerusiu mopedu ar dviračiu apvažiuoti daugelį mūsų krašto senkapių, kaimų ir vienkiemių,
pačiam viską apžiūrėti, atvirai pabendrauti su įdomiais, daug gyvenime patyrusiais ir geros
atminties žmonėmis.
Esu susipažinęs su kai kurių savo auklėtinių, dabar jau mokslininkų, disertacijų tekstais ar
bent autoreferatais, su profesoriaus Vaclovo Biržiškos gausia bibliografine medžiaga, tad drįstu
teigti, kad B. Kerio darbas prilygsta filologijos mokslų daktaro disertacijai.
Laikraščio publikacijos pobūdis neleidžia detaliau šį milžinišką darbą charakterizuoti. Tai 840
puslapių informatyvaus teksto. Daug pasako vien skyrių pavadinimai: Viekšnių kraštas ir krašto
gyvenvietės, žmonės, gamta, kraštovaizdis; Viekšnių ir Viekšnių krašto istorija, praeities
palikimas, paveldas, piliakalniai, kapinės, meno kūriniai, tautodailės, paminklai, radiniai,
etnografija, kraštotyra, muziejai; visuomeninis žmonių gyvenimas, švietimas, kultūra, amatai...
Juk tiesa, kad tai savaime daug pasako?.. Maloniai nuteikia nepriekaištinga darbo kalba, stilius,
įdomi ir pagrįsta faktų interpretacija. Visa tai ir patvirtina šio darbo vertę, leidžia jį prilyginti
disertacijai.
Pats Bronius — reto darbštumo ir pareigingumo, plačios erudicijos, tačiau labai kuklus,
santūrus žmogus. Beje, jo sveikatos būklė jau daugelį metų prastoka, tad galima tik stebėtis jo
valios jėga, dvasios turtingumu, užsispyrimu, nepaisant sveikatos sutrikimų, atlikti tokį didžiulį
ir vertingą darbą.
Apie „Viekšnių krašto bibliografijos” paskirtį geriau kaip pats autorius nepasakysi, tad
pacituosiu kai ką iš jo pastabų: „Keičiasi žmonių kartos, keičiasi santvarkos, greitai ir skaudžiai į
nebūtį eina Viekšnių krašto žmonių tiesa. Nesižvalgydamas į mokslininkus, specialistus,
rašytojus, skubu padaryti tai, ką aš galiu, ką aš pajėgiu. Čia suregistravau, aprašiau dalį Viekšnių
krašto ir jo žmonių pasakojimų, paminėjimų rankraščiuose, laikraščiuose, žurnaluose, knygose.
Silpna sveikata, gyvenimas toli nuo didesnių bibliotekų, rankraštynų, archyvų, muziejų labai
apribojo mano galimybes, negalėjau suregistruoti, aprašyti visų paminėjimų, tačiau šių aprašų
turėtų pakakti savarankiškai krašto tyrimo pradžiai. Šią bibliografiją skiriu ne mokslininkams, ne
specialistams, bet Viekšnių krašto vaikams, jaunimui, visiems Viekšnių krašto žmonėms.”
Dauguma jų negali paskaityti čia nurodomų, spaudinių, todėl daug aprašų su gana ilgomis
ištraukomis, citatomis, „Mokslininkams, bibliografams tai nėra standartinė, bibliografija, —
aiškina autorius, — nes rašydamas rūpinausi ne bibliografavimo ar mokslinių darbų rašymo
standartų paisymu, o aiškumu, paprastumu ir kraštotyros žiniomis. Kai žinių daug, naudingiau
jas kaip nors sugrupuoti, suregistruoti ir tik po to tyrinėti kiekvieną atskirai straipsniuose,
skyriuose...” Ir dar: ...Ši bibliografija nėra baigta, kiekvieną jos skyrių galima tobulinti ir išplėsti
iki atskiros knygos. Čia tik kontūrai, metmenys mano ir jūsų ateities darbui...”
Argi tai nepatvirtina B. Kerio kuklumo? Akmenės rajono žmonės, „Vienybės” skaitytojai,
įvertindami didžiai prasmingą B. Kerio kraštotyrinę ir visuomeninę veiklą, 1999 metais jį išrinko
į populiariausių rajono asmenų penketuką. Pats Bronius linkęs tai nutylėti, vengia bet kokių
liaupsių savo adresu. Tik 2001-aisiais Broniui Keriui galų gale buvo pripažintas Lietuvos garbės
410