14.08.2013 Views

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

tik gimtąją kalbą dėsto, bet ir kraštotyros, etnokultūros pagrindų moko. „Jei aš, lietuvių kalbos<br />

mokytoja, to neįkvėpsiu, tai kas tada įkvėps?” — ir klausia, ir atsako mokytoja Vita. Nuoširdūs,<br />

imlūs žemesniųjų klasių mokinukai. Nepavergei, nesudominai tautos kultūros idėjomis mažų,<br />

didesnių tuo labiau nebesudominsi. Iš patirties V. Bakaitienė sako: duok šeštokui kraštotyros<br />

pagrindus, ir dešimtoje klasėje toks vaikas kapinėse kaltinį kryžių pastebės, žinos, kur jo<br />

gimtajame kaime dvaro mūras stovėjo, kur, koks upelis teka. Praleidai laiką — ir nėra ko kaltinti.<br />

Mokytoja stengiasi patogaus laiko nepraleisti.<br />

Vita Bakaitienė sako, kad kaimo vaikams sunkiau į gyvenimą išeiti. Daubiškiai prie didelio<br />

kelio, bet į tą kelią mažai takelių veda. Kaimas gyvena taip, kad vaiko ateitimi pasirūpinti negali.<br />

Labai norėtųsi ateitį šviesiomis spalvomis tapyti. Ragini vaikus mokytis, skaityti, stengtis.<br />

Baigia jie pagrindinę mokyklą, klausia, kur toliau? „Man baisoka, kad vis mažiau jaunuolių<br />

gali siekti mokslo. Atvirai sakau, — nėra pinigų. Tėvai negali padėti savo vaikams”, — neslėpė<br />

nuoskaudos mokytoja. Daug metų V. Bakaitienė „vežė” mokyklos dramos vežimą. Iš dėžių daro<br />

dekoracijas, iš neišsemiamų Europos „lobynų” siuvo artistams rūbus. Jaunystėje ir pati mokytoja<br />

svajojo apie režisūrą. Mokėsi pas J. Miltinį vaidybos meno. Tik ten kažkaip savęs nerado. Bet<br />

pomėgis išliko. Mokykloje jis labai pravertė.<br />

Kraštotyra į mintis taip pat savaime įsirangė. Reikėjo pamokoms ruoštis. Daubiškių<br />

bibliotekoje dirba vienas atkakliausių kraštotyrininkų, ko gero, daugiausia apie Viekšnių kraštą<br />

informacijos surinkusių žmonių — Bronius Kerys. Vita išprašė daug medžiagos iš Broniaus. Jos<br />

kabinete storiausia knyga — bibliotekininko duoklė Santeklių kraštui. „Kai Bronius mums tokį<br />

turtą patikėjo, nepatogu buvo patiems neprisidėti. Aplankėme su vaikais daugelį istorinių vietų.<br />

Sutvarkėme kapines, žinome, kur ypatingoji pušis, koks buvo senovinis keltas, per upę į ponų<br />

dvarą žmones kėlęs”, — pasakojo Vita. Visa tai mokytojos mokiniai jau seniai žino. Jie ir patys<br />

įdomių istorijų papasakoja. Senuosius Santeklių dvaro žmones iškamantinėjo, užrašė. Kai<br />

domiesi ir to darbo imiesi iš širdies, visada atsiranda žmonių, kurie turi ką pasakyti. To krašto<br />

gyventoja Elena Babenskienė atidavė daug sukauptos kraštotyrinės medžiagos. Visos mokinių ir<br />

mokytojos aplankytos vietovės nuotraukose įamžintos.<br />

Vida Bakaitienė sako, kad vien žodžiais sunku kraštotyrininkais vaikus „padaryti”. Kad<br />

pajaustum, kaip tada buvo, reikia susigyventi su daiktais, papročiais. Kartą susitarta, kad į<br />

pamokas ateis apsivilkę tautiniais rūbais. Efektas buvo didelis. Mergaitės, sakė, pajautusios,<br />

kokie malonūs tie drabužiai ir kaip atsargiai reikia elgtis. Tai sijono padurkus primini, tai<br />

palaidinės rankogaliai trukdo. Turi oriai laikytis. Mokytojos pamokos ir <strong>kraštotyra</strong> lyg viena<br />

visuma. Anot Vitos Bakaitienės, vaikai mokykloje turi sužinoti, pamatyti ir gauti kuo daugiau.<br />

Nes paskui gyvenimas nėra dosnus, ir kad ką nors išpeštum, reikia daug atkaklumo.<br />

Raugalienė Laima. Seni daiktai pradeda naują gyvenimą: Iš ekspedicijos grįžus // Santarvė.<br />

— 2000. — Gruod. 16. — Tekste: „Ekspedicijos dalyviams nuoširdžiai talkino Palnosų kaimo<br />

bibliotekininkas, kraštotyrininkas, bibliografas ir Viekšnių miestelio tyrinėtojas Bronius Kerys,<br />

Gyvolių kaimo šviesuoliai Adelė Mozgerienė, Danutė Kateivienė, Zinaida Busel iš Fermų<br />

[Fermos] kaimo, Bronė Šarkienė, Janina Vėlavičienė ir kiti.”<br />

Kraštotyros kampelis: [Daubiškių pagrindinėje mokykloje] // Vienybė. — 2000. —<br />

Gruod. 21.<br />

Lukošiūtė Sandra. Žibikiškiai, nors ir sunkiai, kimbasi į gyvenimą // Santarvė. — 2001. —<br />

Vas. 22: iliustruota. — Tekste: Žibikų kaimas, gyventojai, Žibikų pradinė mokykla, mokytoja<br />

Lina Milkentienė.<br />

Mokykla ir kraštotyrinis ugdymas: II-oji rajoninė moksleivių kraštotyrininkų konferencija.<br />

— Mažeikiai. — 2001 03 27. — Pranešimai: „Žibikai: Istorija ir dabartis” (Vaida Tamašauskaitė<br />

ir Ernesta Bagdonaitė — Sodų vidurinė mokykla, 7 d. kl. Vadovė Laima Švažaitė), „Santeklių<br />

krašto praeitis” (Daubiškių pagrindinės mokyklos 10 klasės kolektyvinis darbas), „Viekšnių<br />

krašto folkloro tradicijų išsaugojimas” (Valda Urbonaitė — Viekšnių vidurinė mokykla, 11 kl.),<br />

„Mano krašto tautosaka” (Simona Daukšaitė, — Viekšnių vidurinė mokykla, 11 b. kl.),<br />

409

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!