3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
tenai užlipti. Muziejaus istorijos rinkiniai pasipildė keliais šimtais eksponatų iš K. Andriuškos<br />
palikimo.<br />
Iš Viekšnių — su vertingais eksponatais // Santarvė. — 2000. — Rugpj. 3. — Tekste:<br />
Mažeikių muziejininkai grįžo iš ekspedicijos Viekšnių seniūnijoje. Liepos 24—28 d.<br />
muziejaus darbuotojai, talkinami pedagogių Laimos Skabickienės ir Laimos Gelžinienės,<br />
Vytauto Didžiojo universiteto ir Dailės akademijos studenčių Vilmos Akmenytės ir Rasmos<br />
Noreikytės, neseniai prie mūsų rajono prisijungusioje seniūnijoje rinko istorinę, etnografinę<br />
medžiagą, ieškojo eksponatų fondams papildyti. Ekspedicija buvo sėkminga, — sako jos<br />
vadovas muziejininkas Vytautas Ramanauskas. [...]. Ekspedicijos vadovas už visokeriopą paramą<br />
dėkoja Viekšnių seniūnui A. Kuodžiui, vietos kraštotyrininkui B. Keršiui [B. Keriui], SP UAB<br />
„Mažeikių vandenys” direktoriui P. Trakinui.<br />
Ramanauskas Vytautas (muziejininkas). Muziejuje ekspedicijos „derliaus” paroda // Būdas<br />
žemaičių. — 2000. — Spal. 27: „Archyvinėse nuotr.: Viekšnių gaisrininkai; šventė ant Šatrijos<br />
kalno; kūlimo talka Viekšnių apylinkėje; kunigai su mašina”. — Visas tekstas:<br />
Liepos 24—28 d. Mažeikių muziejininkai su talkininkais surengė ekspediciją į Viekšnių<br />
seniūniją. Muziejininkams jau seniai knietėjo pašniukštinėti šiame turtingame savo praeitimi<br />
pašalyje. Kažkada Mažeikiai buvo Viekšnių valsčiaus sudėtyje, priklausė Viekšnių parapijai ir,<br />
kaip pasakojama, tik viekšniškių pagailėtas kyšis geležinkelio tiesimo inžinieriui lėmė, kad<br />
miestu tapo Mažeikiai, o ne Viekšniai.<br />
Muziejininkų nuojauta neapgavo. Ekspedicija buvo tikrai sėkminga, eksponatų skaičiumi<br />
turtingiausia per kelis dešimtmečius. Per penketą dienų surinkta apie 700 muziejiškai vertingų<br />
senienų. Ką iš jų būtų galima paminėti? Visų pirma keramikos kolekciją. Viekšniai jau nuo senų<br />
laikų garsėjo kaip puodžių centras ir ne tik Žemaitijos, bet visos Lietuvos mastu. Viekšniškių<br />
žiesti pilvoti ąsočiai, puodynės, dubenys buvo pardavinėjami ir Latvijoje. Tik vėlesniais laikais,<br />
tarpukario metu teko apsiriboti vien tik Lietuvos vidaus rinka.<br />
Puodas turi savybę nuo menkiausio stuktelėjimo suskilti ar sudužti, todėl iš senų laikų jų nėra<br />
gausu, tik viekšniškiai jų kiek daugiau turi. Per šias dienas muziejaus keramikos kolekcija<br />
pasipildė ketvirtadaliu.<br />
Ženkliai pasipildys ir tekstilės fondas. Gauta nemažai audėjų išaustų rankšluosčių, kilimėlių,<br />
takelių — liaudies meno reliktų, kurie pagrįstai laikomi visų muziejų „aukso fondu”. Gauta ir<br />
gausybė nuotraukų, kuriose Viekšnių apylinkių vaizdai, gyvenimas, buitis, — tai kas dabar jau<br />
istorija. Reikia paminėti ir kunigo K. Andriuškos archyvą. Kunigo, buvusio karo kapeliono<br />
V. Paulausko uniformos aksesuarus iš Amerikos parsiųstus į Lietuvą ir štai atsidūrusius<br />
muziejuje ir daug kitų įdomių, vertingų eksponatų...<br />
Tiek nebūtume nuveikę, jei ne talkininkai: studentės V. Akmenytė ir K. Noreikytė, mokytojos<br />
L. Gelžinienė ir L. Skabickienė, bei Viekšniuose prie mūsų prisijungęs kraštotyrininkas<br />
bibliotekininkas Br. Kerys. Visiems jiems dėkojame. O didžiausia padėka Viekšnių ir apylinkių<br />
gyventojams, kad visus mus maloniai sutiko, ką žinojo, tą papasakojo, ką galėjo, tą padovanojo,<br />
o kai kas ir prie stalo pasodino.<br />
Paroda „Iš Viekšnių ekspedicijos sugrįžus” veiks iki gruodžio mėnesio.<br />
Jonikienė Roma. Išvesti į kelią mažais takeliais: [Daubiškių pagrindinės mokyklos mokytoja<br />
lituanistė Vita Bakaitienė ir <strong>kraštotyra</strong> mokykloje] // Vienybė. — 2000. — Gruod. 7: ir<br />
nuotrauka. — Visas tekstas:<br />
Kiekvieną dieną tas pats kelias — iš Ventos miesto į Daubiškių pagrindinę mokyklą. Dabar<br />
dar ir į Viekšnius Žemės ūkio mokyklą. Mokytoja lituanistė Vita Bakaitienė dešimtmečiais<br />
skaičiuoja savo darbą mokykloje. Ir nuvažiuotą, pėsčiomis nueitą kelią, vargu, ar kilometrais<br />
apskaičiuotum. Tiesiog toks gyvenimas. Buvusio vieno rajono plotai padalinti, o žmonių<br />
kasdienybės, įprasto darbo nepadalinsi. Atsitiko taip, kaip poniai Vitai — dirba viename rajone,<br />
gyvena kitame. Su Daubiškių pagrindinės mokyklos kolektyvu susieta labai didelė mokytojos<br />
V. Bakaitienės darbo biografijos dalis. Siejasi čia dirbti metai ir su mokiniais. Mat mokytoja ne<br />
408
Change language