3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
draugijos ir folklorinio kolektyvo „Poilsėlis” įsikūrimo dešimtmetis. Ta proga įvyko trečioji<br />
Biržiškų draugijos konferencija.”<br />
Masiulienė Rita. Mokyklų kraštotyrininkų konferencija // Vienybė. — 1999. — Geg. 13. —<br />
Visas tekstas:<br />
Praeitą antradienį Kairiškių pagrindinėje mokykloje įvyko nacionalinės jaunųjų<br />
kraštotyrininkų ekspedicijos II etapo rajoninė konferencija. Dalyvaujant ekspedicijoje, daugelyje<br />
rajono mokyklų renkama ir sisteminama medžiaga apie mūsų krašto, jo švietimo istoriją,<br />
etnografiją ir kitas visuomenės veiklos sferas. Ne visa, kas sukaupta, suspėta užbaigti ir<br />
apibendrinti, vis dėlto parengta nemažai naujų, išsamių ir unikalių darbų. Pateiktus darbus<br />
vertino Švietimo skyriaus sudaryta komisija: skyriaus vyriausiosios specialistės<br />
N. Liaudanskienė ir M. Vaitekūnienė, „Vienybės” laikraščio redaktorius L. Rozga, Viešosios<br />
bibliotekos direktorė Z. Sinkevičienė ir paminklotvarkos inspektorė V. Imbrienė. Kraštotyros<br />
darbus vertinimui pateikė Akmenės ir Ventos vidurinės, Kivylių, Agluonų bei Kairiškių<br />
pagrindinės mokyklos. Komisija vertingiausiais pripažino Akmenės vidurinės mokyklos darbų<br />
rinkinį. Jame iš ciklo „Mokytojų portretai” užbaigti darbai „Akmenės šviesuolės Ona ir<br />
Augustina Rušinaitės”, „Vladas Rimkevičius”, „Prisiminimai apie Akmenės pradinės mokyklos<br />
mokytoją Bronių Tėvelį ir jo šeimą”. Taip pat paminėtinas darbas „Kaliksto Kasakausko ženklų<br />
beieškant”. Rengusiems šiuos darbus jauniesiems kraštotyrininkams vadovauja pedagogė<br />
R. Ringienė. Antroji vieta pripažinta Ventos vidurinės mokyklos kraštotyrininkams,<br />
vadovaujamiems L. Znutienės. Jie pateikė tris darbus — biografinių žinių rinkinius apie savo<br />
mokyklos buvusius ir dabartinius direktorius, jų pavaduotojus ir mokytojus. Svarbu, kad šiuos<br />
darbus galima išsamiai plėtoti, papildant pačių pedagogų ir jų auklėtinių prisiminimais. Trečioji<br />
vieta paskirta kairiškiečiams, parengusiems darbą „E. Čepauskaitės-Lujienės šeimos tremties<br />
metai”. Šiuos darbus komisija nusprendė pateikti Šiaulių apskrities parodai, įvyksiančiai birželio<br />
10 dieną.<br />
Vertinimo komisijos narys L. Rozga teigė, kad kraštotyros darbas ypač prasmingas<br />
mokyklose: tikru piliečiu netapsi, nepažindamas savo Tėvynės. O pažintis su ja kiekvienam<br />
prasideda nuo savo mokyklos, nuo gimtojo kaimo, ar, miesto. Kiekvienoje mokykloje, kaip ir<br />
kitose įstaigose ar įmonėse, svečią galėtų pasitikti stendai su įstaigos ar įmonės įsteigimo data,<br />
svarbiausiais istorijos faktais, vadovų pavardėmis. Tai būtų ir pagalba svečiui, pažinties pradinis<br />
žingsnis, ir įpareigojimas patiems moksleiviams ar darbuotojams branginti savo kolektyvo garbę<br />
ir gausinti jo gerąsias tradicijas. Išsamesnių istorijų rengimui gali pasitarnauti klasių ir mokyklų<br />
kronikų rašymas, dokumentuotų, aprašytų nuotraukų kaupimas. Reikėtų skatinti kaupti žinias<br />
apie toli nužengusius, daugiau pasiekusius mokyklų auklėtinius.<br />
Paminklosaugininkė V. Imbrienė ragino rašyti kaimų istorijas, užfiksuoti senųjų gyventojų<br />
prisiminimus ir žinias apie čia gyvenusius žmones, jų verslus, likimus, kaimų pavadinimų ir kitų<br />
vietovardžių kilmę.<br />
Kiti konferencijos dalyviai sakė, kad turi būti kaupiami visi mokyklų istorijos faktai,<br />
nepraleidžiant vieno ar kito laikotarpio, konstatuota, kad kraštotyrininkams, ypač tiems, kurie tik<br />
pradeda šią veiklą, trūksta medžiagos tvarkymo žinių.<br />
Konferencijos šeimininkai kairiškiečiai stengėsi sudominti svečius savo gimtinės istorija,<br />
parodė kompoziciją „Lazdynų Pelėdos takais”, supažindino su mokykloje kaupiama istorine ir<br />
etnografine medžiaga. Padavimą apie Apžadų kapelius ir kaip seniau juose būdavo švenčiamos<br />
Šeštinės, papasakojo kaimo senbuvė S. Prelgauskienė. Susipažįstant su Kairiškiais, tolydžio<br />
buvo minimas buvęs dvaro ir kartono fabriko savininkas bei mokyklos statytojas, inžinierius<br />
Vladas Sirutavičius, kurio nuopelnų nenutyli enciklopedijos.<br />
Kraštotyrinis darbas nesibaigia su kuriuo nors ekspedicijos ar apžiūros etapu, vienus darbus<br />
užbaigus, reikia imtis kitų, fiksuoti šių dienų gyvenimo faktus, nes rytoj tai jau bus istorija.<br />
Imbrienė Vilhelmina. Gerais norais skylių neužlopysi // Vienybė. — 1999. — Geg. 18. —<br />
Tekste: „Štai Viekšniuose visą pokario ir sovietinės okupacijos metą išstovėjo nepažeistas<br />
Vytauto Didžiojo paminklas. Šį 4 metrų aukščio statinį 1983—1984 metais net pavyko<br />
restauruoti. Paminklo statybą sumanė ir organizavo Viekšnių progimnazijos kapelionas Juozas<br />
404
Change language