3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Manau, kad rajono istorijos tyrinėjimus paskatintų glaudesni savivaldybės ryšiai su<br />
universitetų istorijos katedromis, kurios skatintų gabiausius studentus rengti kursinius ir<br />
diplominius darbus iš mūsų rajono <strong>praeities</strong>. Nes kol kas nei kitų seniūnijų, nei rajono<br />
bibliografijos rengti nėra kam.<br />
Suprantama, tai nėra pelninga veiklos sritis, iš pradžių ir muziejumi ar kraštotyros centrais<br />
besidominčių nebus minios. Bet kol iš mūsų Himno neišbrauktos eilutės: „Iš <strong>praeities</strong> tavo sūnūs<br />
te stiprybę semia”, ši veikla labai reikalinga.<br />
Tik ir vėl klausimas: kas tuo užsiims?<br />
Navickienė-Aleksandravičiūtė Zofija. Ką bežinome apie senuosius dvarus? // Vienybė. —<br />
1997. — Spal. 1. — Tekste:<br />
Per mūsų šalį vilnija Europos paveldo dienos, kurių tema „Dvarai ir rūmai Lietuvoje”.<br />
Daugelyje rajonų ir miestų įvyko ar tebevyksta tam skirti renginiai, parodos. Antai su Utenos<br />
krašto dvarais galima susipažinti Antano ir Motiejaus Miškinių centrinėje bibliotekoje, kur<br />
eksponuojami parkų planai, schemos, Saldutiškio, Leliūnų, Jasonių ir kitų dvarų archyvinės<br />
nuotraukos, neseniai įvyko didelis susitikimas Leipalingio dvare. Daugiausia šiuo metu lankomi<br />
Suvalkijos ir Aukštaitijos dvarai, nes jie iš tiesų įspūdingesni, negu mūsų apylinkėse buvę. Jie<br />
puikuojasi mūriniais rūmais, išlakiomis kolonomis. Kai kurie jų visai neblogai išsilaikę iki šių<br />
dienų. Mūsų krašte dvarai buvo daug kuklesni, beveik visų rūmai buvo mediniai ir gana paprasti.<br />
Gaila, mūsų rajone neberandame išlikusių dvarų rūmų su meno vertybėmis. Nuo žemės<br />
paviršiaus nušluoti Santeklių, Paežerės, Meižių, Ašvėnų, Antanavos, Bugių dvarai, kai kurie<br />
pusiau sugriauti, kaip antai Pavirvytės, Medemrodės. Kiek geriau išsilaikė Paragių sodyba.<br />
Galima būtų vardinti dar daugelį išnykusių dvarų ir dvarelių (vien Viekšnių krašte Stočkų,<br />
Boguslavo, Birbiliškės, Skleipių ir kt.). Manau, kad kraštotyrininkams plati veiklos dirva,<br />
renkant medžiagą apie visus juos.<br />
„Vienybė” publikavo istorikės a. a. Vandos Sruogienės prisiminimus apie „gailestingąsias<br />
Santeklių paneles”, kaip jas vadino Mykolas Biržiška. Kiek žinau, medžiagą apie kai kuriuos<br />
dvarus renka gerbiamas kraštotyrininkas Bronius Kerys. Mūsų istorikas Algirdas Gedvilas savo<br />
veiklos sritimi pasirinko aviatorių A. Griškevičių ir Biržiškų šeimą, nesigilindamas į dvarų<br />
kultūrą. Tad darbo per akis!<br />
Įkuriant senosios Viekšnių vaistinės pastate muziejų, ketinta jame eksponuoti ne tik XIX a.<br />
pabaigos—XX a. pradžios inteligento buto interjerą, bet ir kaupti jame medžiagą apie mūsų<br />
krašto inteligentus, įskaitant ir dvarus. Esu labai dėkinga nuoširdiems muziejaus darbuotojams<br />
D. Končienei ir V. Lizdeniui, kurie sutvarkė eksponatus, gražiai prižiūri muziejų, įdomiai<br />
pateikia žinias lankytojams. Tačiau norėtųsi ir dar daugiau. Visiškai sutinku su gerb. L. Rozgos<br />
nuomone, kad šio muziejaus veiklą reikėtų plėsti.<br />
Kerys Bronius. Naivu ar nenaivu? // Vienybė. — 1997. — Spal. 18. — Visas tekstas:<br />
Gerai, gerai, sutinku, kad ir muziejaus reikia, ir kraštotyros centrų reikia. Bet toliau rašote:<br />
„Tik naivu tikėtis, kad skolose įklimpęs rajono biudžetas bent artimiausią penkmetį pajėgtų skirti<br />
lėšų tokių centrų patalpoms ir žmonėms išlaikyti”. Galiu pridėti, kad naivu to tikėtis ir po,<br />
sakykim, 30 metų. Tiek metų dirbu kultūros įstaigose ir matau, kaip milijoninės lėšos skiriamos<br />
vienos ar kitos politikų grupės kliedėjimo įgyvendinimui, o kultūros įstaigoms, sakykim,<br />
bibliotekoms, skiriama apie ketvirtadalis būtinai reikalingos sumos. Bet geriau būti naiviu. Juk<br />
pasirinkti tenka tik iš dviejų — arba aš naivus ir tikiu, kad Lietuvoje pinigų kultūrai yra, arba<br />
šaliai šitiek metų vadovauja... kas?<br />
Tikriausiai, aš ir mano kolegės bibliotekininkės — visi mes, bibliotekininkai, — naivuoliai<br />
idealistai. Gal Lietuvoje vienintelė grupė žmonių, kurie dar „aukojamės” dėl kitų. Ne, ne<br />
„valdžia” ir savivaldybės išlaiko bibliotekas (skirdamos mums mažiausias šalyje algas, ne<br />
mėnesius, metus, bet dešimtmečius, neva, negalinčios sutvarkyti bibliotekų patalpų, jų nuomos,<br />
apšildymo, apšvietimo), o mes, bibliotekininkai, aukodami savo gyvenimą, savo sveikatą, savo<br />
pinigus: dauguma dirbame beveik nešildomose patalpose (žiemą aš pats ateinu į biblioteką,<br />
kurioje 2 laipsniai šilumos), todėl beveik visi jau nepagydomai sergame. Nors dirbame ne<br />
lengviau, negu kai kurie aukšti ponai, atlyginimo gauname apie ketvirtadalį to, ką realiai<br />
400
Change language