3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

veiklai. Bendradarbiavo spaudoje, rūpinosi Vilniaus grąžinimo reikalais. Už tais buvo kalinamas,
ištremtas.
Apsigyvenęs Kaune, M. Biržiška tęsė pedagoginį ir mokslinį darbą. Buvo „Aušros” berniukų
gimnazijos direktorius, dėstė universitete. Nuo 1927 m, — profesorius. Dirbo ir administracinį
darbą: buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu, prorektoriumi, vėliau rektoriumi. Vytauto
Didžiojo bei Rygos universitetai jam suteikė garbės daktaro vardą. Buvo apdovanotas Vytauto
Didžiojo 3-iojo laipsnio ir Gedimino 1-ojo laipsnio ordinais.
M. Biržiška turėjo daugybę visuomeninių įsipareigojimų. Jo rūpesčiu 1930 m. Papilėje
atidengtas paminklas S. Daukantui (skulpt. Vincas Grybas, — aut. past.). Be galybės kitokių jo
darbų mums ypač svarbu tai, kad jo lėšomis tėvo atminimui 1938 metais Viekšniuose buvo
pastatyti sveikatos namai. Jis taip pat rūpinosi ir naujos pradinės mokyklos Viekšniuose statyba.
1939 m. aktyvus visuomenės veikėjas persikėlė gyventi į Vilnių, kur tapo universiteto
profesoriumi, vėliau rektoriumi. 1941 m. išrinktas Lietuvos Mokslų akademijos tikruoju nariu.
Šalia šių pareigų Mykolas turėjo begalę kitokios veiklos. 1944 metais, vengdamas tremties,
pasitraukė į Vokietiją. Netgi ypatingai sunkiomis sąlygomis rašė, dėstytojavo. Vėliau išvyko į
JAV, apsigyveno Los Andžele. Nors čia išgyveno prisitaikymo prie naujų sąlygų kančias,
artimųjų netektis, vis tiek aktyviai rašė, bendradarbiavo spaudoje, sudarinėjo akademinius
leidinius.
Mirė 1962 m. — tą pačią dieną, kaip ir gimė
Jo plunksnai priklauso keli tūkstančiai straipsnių, keliasdešimt leidinių. Visi rašantys apie
prof. M. Biržišką pabrėžia jo darbštumą, sąžiningumą, pasiaukojimą, toleranciją. Tai asmenybė,
kokių per šimtmečius gimsta vienetai ir belieka didžiuotis, kad toks žmogus gimė Viekšniuose.
Žemaičių akademijos XX-oji konferencija
Konferencija prasidėjo penktadienį Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje šv. Mišiomis už Biržiškų
šeimą. Jų metu giedojo, o vėliau koncertavo Valstybinis Vilniaus kvartetas ir solistė R. Maciūtė.
Konferenciją pradėjo Žemaičių akademijos rektorius prof. dr. A. Butrimas bei prof. habil. dr.
V. Daujotytė. Jie perteikė akademijos įgaliojimą istorikui Kaziui Misiui suteikti Žemaičių
akademijos garbės vardą. Konferencijos dalyvius Kovo 11-osios akto signatarų klubo vardu
pasveikino Klemas Inta. Taip pat sveikinimo žodį tarė Seimo narys Romualdas Venclovas,
Mažeikių rajono vicemeras Rimantas Norkus, Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Angelė
Rupkutė.
Bažnyčioje konferencija pradėjo ir pirmą posėdį, kur Viekšnių kanauninkas Vincentas
Gauronskis, dr. Dalia Ramonienė, dr. Girėnas Povilionis, teol. lic. kan. Andriejus Sabaliauskas,
istorikas Povilas Šverebas pateikė daug įdomios medžiagos apie Viekšnių bažnyčią. Po
pertraukos konferencija persikėlė į Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių, skyriaus salę.
Čia prof. habil dr. Gintautas Česnys bei Danutė Mukienė pristatė parodą, naujausius leidinius.
Dr. Rimantas Skeivys apžvelgė tam tikrus prof. M. Biržiškos gyvenimo bei mokslinės veiklos
aspektus. Prof. habil dr. V. Daujotytė paanalizavo iš Viekšnių kilusios Amelijos Urbienės
asmenybę bei literatūrinę veiklą. Posėdžio pabaigoje buvo pristatyta mūsų kraštiečio Jono Žalio
knyga „Neišgalvotos istorijos ir nutikimai”. Po kelionės ir įtempto dienos darbo išvargusius
pranešėjus bei dalyvius linksmino Viekšnių kultūros centro liaudies muzikos kapela „Virventa”
(vad. R. Mikalauskas).
Šeštadienio rytinis posėdis buvo skirtas Viekšnių istorinei bei kultūrinei praeičiai. Daug
įdomios medžiagos pateikė mokslų daktarai Juozas Pabrėža, Ilona Vaškevičiūtė, Algė
Andriulytė, istorikas Kazys Misius. Po pietų pertraukos posėdis vyko Viekšnių vaistinės
kiemelyje. Čia prof. dr. Alfredas Širmulis aptarė Viekšnių memorialinius paminklus, o doc. dr.
Vilma Gudienė prisiminė Viekšnių vaistinės ir vaistininkų istoriją. Malonu buvo išgirsti, kad
Viekšnių apylinkėse ir miestelyje yra unikalių dalykų, kurie, tikimasi, bus aprašyti knygoje apie
Viekšnius. Konferenciją pabaigė padėkos žodžiai organizatoriams: Biržiškų draugijai, Žemaičių
akademijai, Vilniaus dailės akademijai, Mažeikių r. savivaldybės Kultūros skyriui, Viekšnių
kultūros centrui, Viekšnių parapijai. Liūdnas atsisveikinimo nuotaikas praskaidrino Biržiškų
draugijos etnografinis ansamblis „Poilsėlis” bei liaudies muzikos kapela „Subatvakaris” (vad.
A. Erlickas).
40