3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Lietuvių enciklopedija. — Printed in the United States of America. South Boston: Lietuvių
Enciklopedijos Leidykla. — Copyright 1965 by Lietuvių Enciklopedijos Leidykla. — T. 33. —
P. 531—533.
Viekšniai // Lietuvių enciklopedija. — Printed in the United States of America. South Boston:
Lietuvių Enciklopedijos Leidykla. — Copyright 1965 by Lietuvių Enciklopedijos Leidykla. —
T. 33. — P. 531—533. — Visas tekstas [su klaidomis]:
Viekšniai mstl. Mažeikių aps.; apie 2500 gyv. (1964, 1923 2024). V. yra prie Ventos upės,
žemiau Virvytės intako, 60 m nuo j. l., tarp Mažeikių (12 km), Akmenės (16 km), V. glžk. stoties
(3,5 km) ir Tryškių (20 km). Mūrinė bžn. baigta statyti 1854. Ji 1915 karo metu artilerijos
apgriauta, buvo netrukus po I pas. karo atstatyta. V. parapija buvo viena didžiausių Lietuvoj, jai
1940 priklausė per 11. 000 parapiečių. Ilgamečiu parapijos klebonu nuo 1923 buvo kan. Jonas
Novickis. Senosios bžn. vietoj yra mūrinė koplyčia. Nepriklausomybės metais V. buvo vls.
savivaldybė (valsčiuje buvo 1940 104 gyvenvietės ir per 11. 000 gyv.), policijos nuovada,
pradžios m-la, progimnazija, vst. bibliotekos skyrius, elektros jėgainė, vandens malūnas, Urvikio
ir b-vės keramikos ir kelios kitos dirbtuvės (V. buvo plačiai žinomi savo puodais ir kitais
moliniais indais), pieninė, verpykla, vilnų karšykla, kartono fabrikas (Kapėnuose), odų dirbtuvė,
kooperatyvas, girininkija, smulkaus kredito bankelis, keliolika krautuvių ir įvairių amatų
dirbtuvių, medicinos ir dantų gydytojai, vaistinė. Jau 1911 veikė stipri kooperatinė vartotojų
b-vė, kuri po I pas. karo atkurta Ąžuolo b-vės vardu. 1937 įkurtas žemės ūkio kooperatyvas
Talka; nuo 1923 ligi 1931 veikė žemės ūkio d-ja Žambris. 1911 grafas Zubovas ir klebonas
Juozulaitis surengė gyvulių parodą. 1911 įkurta aukštesnioji 4 klasių liaudies mokykla, 1925
pastatyti progimnazijai nauji namai. 1925 įkurtas Valančiaus vardo liaudies univ., kurį vėliau
pakeitė Basanavičiaus vardo mokytojų s-gos liaudies univ. 1930 vasaros atostogų metu buvo
pradžios mokyklų mokytojams lietuvių k., literatūros ir pedagogikos kursai, kuriuos lankė 74
mokytojai. Miestely buvo šaulių ir pavasarininkų bibliotekėlės. 1920 V 21 įkurta jaunimo kuopa
Žibutė. 1930 pastatytas Vytautui D. paminklas. 1938 Mykolas Biržiška paaukojo 40.000 lt.
pastatyti savo tėvo dr. Antano Biržiškos atminimui ambulatoriją. 1914 kasinėtas VI—XII a.
plokštinis griautinis kapinynas. Medžiaga pateko į Lenkų Mokslo Bičiulių d-jos muziejų
Vilniuje. A. B.
Istorija. V. sena žemaičių gyvenvietė, tačiau apie jos pradžią nėra tikslių žinių. V. mstl. ir
seniūnija priklausė D.L.K. turtams. 1528 V. vls. buvo 33 šlėktų šeimos, turėjusios karo atveju
statyti po vieną arklį-raitelį. 1656 V. ir apylinkė smarkiai nukentėjo nuo švedų kariuomenės.
1674 V. seniūnijoj buvo 216 karališkųjų valstiečių dūmų, kurie mokėjo (nuo dūmo po 14
auksinų) hibernos mokesčio — kariuomenės išlaikymui 3024 auksinus. 1761 V. seniūnu buvo
Gorskis, Žemaičių pilininkas, turėjęs ir Kėdainių grafiją, dalyvavęs 1761 Kauno deputatiniame
seimelyje. 1792 V. 15 V. gavo mst. teises ir herbą, vaizduojantį melsvame dugne auksinę karūną
ir po ja tris žvaigždes. Mstl. vykdavo 4 kartus į metus didesni prekymečiai: I 18, VI 6 ir 24, X 1.
1859 V. mstl. buvo 68 namai, 469 gyv., kat. bžn., cerkvė, sinagoga, senelių prieglauda, vls.
įstaiga ir pradžios m-la. Po 1863 sukilimo rusų valdžia atgabeno į V. nemaža rusų ir kolonizavo
juos netoli V. buv. karališkojo dv. žemėse. 1865 atsiuntė iš Pažaislio dvasininką vienuolį Vosylių,
kuris buvo lyg valdžios agentas, įskundinėjo gyventojus. Nuo jo nukentėjo ir V. kleb. Rupertas
Bartkevičius, kurį generalgubernatoriaus įsakymu Valančius turėjo iškelti iš V. 1870 V. stovėjo
rusų kariuomenės dalinys. 1875 V. buvo pastatyta mūrinė cerkvė. Jos statyba atsiėjo 12.000 rb.
Jos statybai buvo panaudota medžiaga, likusi nuo Dubysos kanalo statybos. V. buvo ir stačiatikių
par., turėjusi 486 tikinčiuosius (1936 V. buvo 110 stačiatikių). Apie 1880 į V. buvo atkeltas
dvasininkas Mykolas Batalinas, kuris taip pat pasižymėjo žandarine veikla, skundė rusų valdžiai
ne tik katalikus bei žydus, bet ir pačius rusus.
V. mstl. sparčiau išaugo paskutiniais pereitojo amžiaus dešimtmečiais. Prieš I pas. karą V.
buvo 3000 gyv., veikė 4 pradžios m-los, gyventojai dėjo pastangų, kad būtų atidaryta 4 klasių
progimnazija.
V. vls. yra gimę šie rašytojai: Jonas Balvočius, Česlovas Pancežinskas, Antanas, Jonas ir
Liudvikas Beržanskiai, Domininkas Bukantas, Simanas Šultė, Mykolas, Vaclovas ir Viktoras
Biržiškai.
4