3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

V. Rataiskiu (dailininku), J. Kačinsku (kompozitorium)”. Kiekvienam charakterizuoti ji randa
ryškų, vaizdingą epizodą. Štai kokią detalę ji pateikia apie TSRS liaudies artisto J. Miltinio
vaikystę: „Miltinis gerai piešė. Mokytojas Pr. Brazdžius buvo mus pamokęs, kaip išgauti
švelnesnius atspalvius. J. Miltinis mokytojo pamokymų nepripažino. Jis piešė rytietiškai, t. y.
teptuku ėmė tirštą dažą tiesiai nuo paletės ir spalvino savo nupieštą ornamentą. Nuspalvinęs
apvedžiojo storą liniją juodu dažu. Piešinys akį rėžė, bet buvo savotiškai gražus. Toks J. Miltinio
nupieštas ornamentas tebestovi man ir šiandien prieš akis iš mokinių darbų parodėlės, kurią buvo
surengęs mokytojas P. Brazdžius”.
Trumpai apibūdinant padovanotąją medžiagą, reikia pažymėti, kad septyniuose aplankuose
autorė pateikia įvairaus pobūdžio etnografinius aprašus apie Viekšnių verslininkus, amatininkus,
audėjas, knygnešius, liaudies mediciną, papročius, valgius, samdinių darbą pas buožes, apie
pačius žemės ūkio darbus. Keturi aplankai skirti vien tautosakai. Viename užfiksuoti „Buities ir
papročių literatūriniai vaizdeliai”. Unikali atšviesta kopija rankraščio „Vestuvių oracijos” iš
1863—1864 metų, rašyto rusiškomis raidėmis — lietuviškos spaudos draudimo metais.
Atskirame aplanke aprašyta, anot autorės, „Viekšnių melnyčios istorija”. Šis 1897 m. statytas
vandens malūnas tebestovi ir šiandien, tik nebenaudojamas. Jį numatyta restauruoti, tuo tikslu
rajono Tarybos vykdomasis komitetas jau užsakė projektą LTSR paminklų restauravimo
institutui. Restauruotame pastate galės įsikurti rajono istorijos ir etnografijos muziejus.
Padovanotieji 14 kraštotyrinės medžiagos aplankų turi 2449 mašinraščio puslapius. Jau vien iš
to galima spręsti, koks tai didžiulis darbas. Autorė sutinka leisti juo pasinaudoti visiems, kam tai
reikalinga, žinoma, jai apie tai pranešus, ir, medžiaga pasinaudojus, reikia nurodyti šaltinius.
Manau, kad rajono mokytojai, visų pirma lituanistai, turėtų pasinaudoti tokia galimybe.
Viekšniškiai labai dėkingi gerbiamai savo kraštietei A. Lengvenaitei-Urbienei už šį
reikšmingą darbą ir linki jai geros sveikatos, kūrybos ir darbo džiaugsmo.
Rozga Leopoldas. Kodėl nelygus kraštotyrininko kelias // Vienybė. — 1986. — Lapkr. 20.
Visuomenininkų darbai: Neakivaizdinė kraštotyrininkų sąšauka // Vienybė. — 1988. —
Saus. 23. — Tekste:
Stasys ABLINGIS — Viekšnių vidurinės mokyklos mokytojas, draugijos pirminės
organizacijos pirmininkas: Dabar 17 mūsų mokytojų yra kraštotyros draugijos nariai.
Prižiūrime mūsų zonoje esančius istorijos bei kultūros paminklus, tvarkome aviatoriaus
A. Griškevičiaus muziejaus aplinką, A. Griškevičiaus ir L. Skabeikos kapus, nelieka užmiršti
mūsų dažnai lankomi ir Viekšniuose palaidotų mokytojo ateisto M. Mozūraičio,
revoliucionieriaus J. Vaičkaus kapai. Kartais reikia ir mažesnių darbų. Štai mokytoja
kraštotyrininkė B. Šiaučiūnaitė su savo vadovaujama klase padeda sukrauti kurą
A. Griškevičiaus muziejui. Kaupiama medžiaga teminiams darbams apie viekšniškių namų
apyvokos reikmenis, amatus, mitybą. Mokyklos ateizmo kampelis, tvarkomas mokytojos
I. Saltonienės, baigia peraugti į visuomeninį muziejų.
Lungys Rimantas. Biržiškų ekspozicija // Vienybė. — 1989. — Bal. 30: ir nuotraukos. —
Visas tekstas:
Viekšniai pagrįstai didžiuojasi ir ilgai dar didžiuosis, kad išugdė Lietuvai daug žymių ir
nusipelniusių gimtojo krašto kultūrai ir mokslui žmonių. Tokie ne tik Viekšnius, bet ir visą
Lietuvą garsinę žmonės buvo ir trys broliai profesoriai Biržiškos bei jų tėvas — žmonių iki šiol
geru žodžiu minimas daktaras. Bet taip jau likimo buvo lemta, kad ilgus metus apie
mokslininkus Biržiškas — literatūros ir krašto istoriką Mykolą, bibliografą Vaclovą ir
matematiką Viktorą — jų tėvynėje nebuvo viešai kalbama. Bijodami stalinizmo represijų, jie
pasitraukė į Vakarus, tad dešimtmečiais buvo nereikalingi ir jų darbai, laikyti didžiųjų bibliotekų
specialiuose, daugeliui skaitytojų neprieinamuose fonduose.
Tautinio atgimimo procesas sudarė galimybes atvirai prabilti apie savo kraštui nusipelniusius
žmones. Pripažinimo susilaukė ir moksliniai Biržiškų darbai, apie mokslininkus išsamiau
sužinojo ir jų gimtinėje, Viekšniuose.
391