3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Lungys R. Kovų šlovės tęsinys // Vienybė. — 1981. — Lapkr. 7. — Visas tekstas:<br />
Nemaža rajono svečių ir pačių viekšniškių per tuos keletą metų jau pabuvojo šiame kukliame<br />
kambarėlyje. Sukaupę pakankamai istorinės <strong>praeities</strong> relikvijų, buvusių kovų vietas aplankančių<br />
Didžiojo Tėvynės karo veteranų paskatinti, Viekšnių kaimo profesinės technikos mokyklos<br />
kraštotyrininkai įkūrė kovų ir darbo šlovės visuomeninį muziejų, kuris įgyja vis didesnį<br />
populiarumą.<br />
Gera čia iškilmingoje tyloje parymoti. Ties bet kuria iš trijų ekspozicijų yra apie ką<br />
susimąstyti, yra ką prisiminti.<br />
Štai pirmoji ekspozicija „Už Tarybų valdžią”. Ji primena audringus 1918-uosius, kai, Spalio<br />
revoliucijos įkvėpti, ir tolimo Žemaitijos miestelio Viekšnių proletarai bei aplinkinių dvarų<br />
mažažemiai pakilo į ryžtingą kovą už savo teises, įkūrė revoliucinį komitetą, padedami<br />
Raudonosios Armijos internacionalinio pulko kovotojų ir Šiaulių darbininkų, atkakliai gynė<br />
Tarybų valdžią nuo priešų. Stende — tuometinio revoliucinės milicijos viršininko J. Vaičkaus,<br />
milicininko J. Gelžinio, revoliucinio komiteto nario J. Turkausko nuotraukos, išrašai iš<br />
pogrindinės spaudos, rodantys, kaip Viekšnių ir gretimose apylinkėse brendo revoliuciniai<br />
įvykiai, liudijantys, kad ir užgniaužus buržuazijai Tarybų valdžią, partijos įkvėpta kova už<br />
socialistinę santvarką, už šviesesnį liaudies gyvenimą šiose apylinkėse nenutrūko iki pat<br />
1940-ųjų metų.<br />
„Niekas neužmirštas, nieko nepamiršta” — taip pavadinta ekspozicija apie didvyriškas<br />
Tarybinės Armijos kovas už šio Lietuvos krašto išvadavimą iš hitlerinių okupantų. Joje brangios<br />
tų kovų dalyvių, Tarybų Sąjungos Didvyrių N. Minajevo ir P. Šilovo bendražygių padovanotos<br />
relikvijos, viekšniškių Didžiojo Tėvynės karo dalyvių S. Saračinsko, M. Grečiškino,<br />
A. Vereščiagino ir kitų nuotraukos. Trečioji ekspozicija — „Darbais mes Tėvynę šlovinam” —<br />
apie pačią mokyklą ir jos istoriją, kuri siekia jau pusketvirto dešimtmečio. Mokyklos direktoriaus<br />
pavaduotojo A. Grigo vadovaujamų kraštotyrininkų pastangomis parašyta mokyklos istorija prieš<br />
kurį laiką buvo pripažinta viena geriausių ir išsamiausių respublikoje. Ši ekspozicija įtaigiai ir<br />
vaizdingai iliustruoja visus tos istorijos etapus.<br />
Jeigu iki 1953 metų, kol mokykla persikėlė į Viekšnius, ji buvo išleidusi tik 120 traktorininkų,<br />
80 dizelininkų ir ne ką daugiau kitokio profilio mechanizatorių, tai dabar KPTM kolektyvas<br />
didžiuojasi, kad aplinkinių rajonų ūkiams yra paruošęs jau per 3 tūkstančius kvalifikuotų<br />
mechanizatorių. Mokyklos pasididžiavimas — sau ir kolektyvams šlovę pelnę spartuoliai. Štai<br />
pirmos Viekšniuose išleistos mechanizatorių laidos absolventas Kostas Gvazdžiauskas už šaunų<br />
darbą pelnė Socialistinio darbo didvyrio vardą, po trejeto metų čia specialybę įsigiję<br />
svirkantiškiai Antanas Švažas ir Albertas Šiaulys apdovanoti Lenino ir Darbo raudonosios<br />
vėliavos ordinais.<br />
Didžiuojasi mokykla ir pastarųjų metų auklėtiniais, įdėmiai seka jų tolesnį gyvenimo kelią.<br />
Argi ne džiugu išgirsti, kad buvęs geras mokyklos auklėtinis Virgilijus Bičiužas netrukus baigs<br />
Pinsko industrinį institutą, kad gražių darbo aukštumų pasiekė, kolektyvuose pelnytai gerbiami<br />
dešimtys kitų auklėtinių, kurie dar taip neseniai mokėsi tuose pačiuose kabinetuose.<br />
Daug ką primena visuomeninis muziejus. Jaudinančiai atrodo pirmosios laidos žurnalas,<br />
vinjetė su pirmaisiais Viekšniuose išugdytų mechanizatorių portretas ir kiti eksponatai.<br />
Tačiau muziejus — ne tik svečiui parodyti. Pirmiausia jis pasitarnauja pačių moksleivių<br />
auklėjimui. Susipažinę su jo ekspozicija, vaikinai ir merginos pajunta dar didesnę atsakomybę už<br />
savo mokyklos garbę, jaučia dar didesnę pareigą tapti kvalifikuotais technikos šeimininkais.<br />
O tai ir yra geriausia padėka muziejaus organizatoriams ir prižiūrėtojams.<br />
J. Brenciaus nuotraukoje: grupė moksleivių prie ekspozicijos, pasakojančios apie<br />
revoliucinius įvykius Viekšniuose 1918—1919 metais.<br />
Ruškys Vytautas. Po rajoną — dviračiais // Vienybė. — 1982. — Saus. 19. — Tekste:<br />
Viliošių piliakalnis — miniatiūrinis. Atrodo, ta liepomis apaugusi kalvelė tilptų tarp delnų.<br />
Bet tu prieik, kai aplink — Ventos intako Dabikinės upelio vandenys. Tarp ajerų brendame<br />
basomis. Gal todėl, kad šis piliakalnis netoli Šiaulių—Mažeikių geležinkelio ir plento, gal kad<br />
šalia beveik poros šimtų gyventojų Viliošių kaimas, pribridę išvystame, kaip ir pridera, šio<br />
385
Change language