3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
spalio 9 d. mūšyje ties Viekšniais. Šios divizijos kariams — majorui N. Minajevui ir vyresniajam<br />
seržantui P. Šilovui po mirties suteikti Tarybų Sąjungos Didvyrių vardai. Tačiau neapsiriksime<br />
sakydami, jog kiekvienas, kritęs kautynių lauke, — didvyris. Todėl nepamirštame ir kitų<br />
tarybinių karių, žuvusių už rajono ir mūsų apylinkės išvadavimą, kaupiame žinias ir apie<br />
viekšniškius — Didžiojo Tėvynės karo dalyvius.<br />
Be savo tiesioginio tikslo, šis darbas suteikia palankias galimybes tobulinti moksleivių —<br />
būsimųjų žemdirbių patriotinį, internacionalinį auklėjimą, ugdyti vaikinų širdyse meilės Tėvynei,<br />
tarybinių tautų neišardomai draugystei jausmą.<br />
Pradėdami šį darbą, jokios bazės nei medžiagos neturėjome. Patirties — taip pat. Padėjo ne<br />
tik didelės šio darbo prasmės suvokimas, bet ir jaudinantys susitikimai.<br />
Dar ir dabar iš atminties neišblėsta nuoširdus N. Minajevo mamos akių žvilgsnis. Švenčiant<br />
rajono išvadavimo iš hitlerinės okupacijos 30-ąsias metines, ji su savo artimaisiais apsilankė<br />
mūsų mokykloje. Nuvykome parymoti ir į jos didvyrio sūnaus paskutinio mūšio vietą. Kartu<br />
buvo ir N. Minajevo bendražygis Ivanas Gerasimovas, kuris turėjo kelių kovos draugų adresus.<br />
Taip prasidėjo ir dabar tebesitęsiantis intensyvus susirašinėjimas su įvairiausiuose šalies<br />
kampeliuose gyvenančiais divizijos kovotojais.<br />
Daug naujo mūsų mokyklos kraštotyrininkams suteikė rajono išvadavimo 35-mečio iškilmės,<br />
į kurias atvyko būrys brangių svečių. Kaip nesidžiaugti, kad šiandien mums jau žinomos 232 šios<br />
divizijos kovotojų pavardės, veteranų arba žuvusių karių artimųjų adresai. O aplankuose — nauji<br />
jaudinantys svečių pasakojimai. Tvarkydami mūšių vietoje pastatyto paminklinio akmens<br />
aplinką, negalime neprisiminti buvusios pulko medicinos sesers Z. Beloborodovos iki ašarų<br />
sujaudinusio pasakojimo. Po mūšio laukas ties geležinkelio stotimi sėte nusėtas žuvusiais ir<br />
sužeistais. Smilksta pamušti fašistų tankai. Jauna medicinos seselė skuba dar vienam suteikti<br />
pagalbą, perrišti, suvilgyti vandeniu išdžiūvusias sužeistųjų lūpas. Ir... priešais tankas. Jo<br />
vairuotojas tyčiodamasis vaikosi beginklę medicinos seserį. Laimei, pasitaikė išdžiūvęs šulinys,<br />
išgelbėjęs kovotojos gyvybę. Divizijos veteranė gyvena ir dirba Sverdlovske, tačiau ir po 35-erių<br />
metų atpažino tų nepamirštamų kautynių vietas.<br />
Negaliu neprisiminti ir artilerijos diviziono, kuriam vadovavo majoras N. Minajevas, radisto<br />
Ivano Jevgaščino prisiminimų. Tai jis, vadui įsakius, perdavė tarybiniams artileristams kraują<br />
stingdančią komandą: „Ugnį — į mane!” Kitos išeities priešo tankų apsuptiems tarybiniams<br />
kariams nebuvo. Kiek pasiaukojimo, kiek ryžto vardan pergalės prie mažytės stotelės<br />
„Viekšniai”, kuri ne visuose žemėlapiuose pažymėta...<br />
Plaukia Viekšnių KPTM moksleiviams laiškai iš Kaliningrado, juos rašo J. Kulikova, iš<br />
Sverdlovsko — tai I. Gusevo laiškai. Dažnai parašo M. Volodarskis, A. Kožarinas, Gubanovų<br />
šeima. Mes dėkingi jiems už kiekvieną prisiminimų eilutę, už atsiunčiamus asmeninius ano meto<br />
daiktus, kovinių apdovanojimų liudijimus. Tai — brangios relikvijos, kurioms visuomet atsiras<br />
vietos mokyklos visuomeninio muziejaus stenduose.<br />
Prisimindami toli gyvenančius veteranus, nepamirštame ir tų, kurie kasdien tarp mūsų. Visad<br />
laukiami moksleivių susirinkimuose, kituose mokyklos renginiuose, iškilminguose minėjimuose<br />
I. Babičenka, I. Rubliovas, M. Grečiškinas, S. Saračinskas, A. Škiela, S. Žukauskas, J. Geležinis,<br />
J. Pocius. Mes dėkingi jiems už rūsčiųjų dienų žygdarbiais dvelkiančius pasakojimus, už<br />
neįkainojamą pagalbą, auklėjant jaunąją žemdirbių kartą meilės daugianacionalinei mūsų<br />
Tėvynei dvasia.<br />
Nemaža jau sukaupta medžiagos kukliame mūsų mokyklos revoliucinės, kovinės ir darbo<br />
šlovės muziejuje. Džiugu, kad viskas čia įrengta ir padaryta mūsų pačių rankomis. Muziejuje ne<br />
kartą lankėsi Akmenės, Mažeikių, Joniškio, Šiaulių, Telšių rajonų pedagogai ir moksleiviai,<br />
atsiliepimų knygoje savo įrašus paliko Latvijos, Ukrainos, Baltarusijos profesinių technikos<br />
mokyklų moksleiviai. Ateityje muziejų stengsimės dar sumaniau panaudoti mokymo ir auklėjimo<br />
procese. Čia bus rengiamos istorijos ir visuomenės mokslų kai kuriu temų pamokos, čia bus<br />
įteikiami komjaunimo bilietai būsimiesiems mechanizatoriams. O mokyklos kraštotyrininkai<br />
stengsis, kad ir ateityje turtėtų muziejaus ekspozicija, kad dar labiau plėstųsi ryšiai su kovų<br />
veteranais.<br />
Antanas GRIGAS. Viekšnių vidurinės kaimo profesinės technikos mokyklos direktoriaus<br />
pavaduotojas, Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos rajono skyriaus tarybos narys.<br />
384
Change language