3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Nuotraukos:
1. [Muziejus žiūrint iš Akmenės gatvės].
2. Muziejaus ekspozicijos kampelis. Pirmame plane — „garlėkio” maketas.
3. Unikalus nežinomo meistro pintas sietynas iš buvusio Santeklių dvaro. Manoma, kad šiam
sietynui ne apie 100 metų.
4. Vaiko lopšys ir lova iš pasiturinčio ūkininko sodybos. Šiam eksponatui apie 150 metų.
5. Paminklas Biržiškoms. Jis pastatytas 1995 metais.
6. Viktoras, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos.
Iš metų tolumos. Aviacijos pradininkui A. Griškevičiui skirtą ekspoziciją taip pat papildo ir
pratęsia gretimame to paties namo kambaryje įrengta etnografinė ekspozicija, pasakojanti apie
Viekšnių krašto žmonių buitį, papročius ir tradicijas XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje.
Muziejaus įkūrėjas pedagogas Algirdas Gedvilas ir medikė, didelė šio krašto istorijos ir kultūros
brangintoja Apolonija Sriubaitė sukaupė gausią seniai pagamintų namų apyvokos daiktų, buities
įrankių, baldų ir drabužių kolekciją, didelį linų apdirbimo įrankių rinkinį. Šiuos daiktus
padovanojo Viekšnių miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai. [...]. Šiame skyriuje saugomas ir
iš šio krašto kilusios kraštotyrininkės Amelijos Urbienės darbų rinkinys. Jos užrašai apibendrina
ir charakterizuoja šio krašto žmonių papročius, kalbą, amatus.
Andriuška Augustinas. Atsiminimai / Augustino Andriuškos pokalbiai su Bronislovu Keriu.
— 2007. — Liep. 7—8. — Žodžiu. Tekstas perrašytas iš diktofono:
— Ar atsimenat, kada pradiejuot gieduot bažnyčiuo?
— Šmuots y metų. 75 metus gėiduojau.
— Ar per sekmadienius, ar kiekvieną dieną?
— Par sekmadienį. Kap tik bondą pabėngiem ganyt, jau ir įstuojuom į bažnyčią. Pažįstami
šitaa, i Beišėns bovo, i kėik če bovo tų vėsų gėiduorių... Mes jau buvuom eit po budynes
gėiduodami su tete. Tetė liob eis ir mes. Po pėrmo ejuom pri rožončiaus. Bažnyčiuo. Jug šėtaa su
Kazimieru kartu pradiejau gėiduot’ i kartu beveik pabaigiem. Mon įsisėrgo mama — nebgaliejau,
pėnkis metus iškaršėnau ont luovos. Ka bovo kulkozas, bovau įdiets į laikraštį. Tėn ka bovo
Suovačiūse. Kap nuvežė mumis tėn dainiout’, ta veizo, skelbėms kap išrašyts, ir esu įdiets ir aš
tėn. Ka einoos į bažnyčią, neinoos į Kultūrą.
Andriuška Augustinas. Atsiminimai / Augustino Andriuškos pokalbiai su Bronislovu Keriu.
— 2007. — Liep. 7—8. — Žodžiu. Apie stebuklingą, „nibros” pušį Ramoniškėje. Tekstas
perrašytas iš diktofono:
— Žalionę išejus, į Ramuoniškes įeinont ta pošis bovo. Pri pat kelio. Netėisi, kreiva, bet aš
kuoplytelę... Paskou, praejo kėik laiko, aš viel... padėrbo munėi kėtą kas. Kazimiers padėrbo. Ta
jau buvau įdiejis. Šešees paveiksliokaas. Vakaa karts kad susirinks, kad anėi tėn džiaugsees, kad
anėi šuokinies į rinkį.
— Vuo tuos pušies kap nuors nevadėno kitaip?
— Ne, neso girdiejis. Kada aš tas kuoplyteles įdiejau, ta vakaa jau susirinko tėn... Tuos pačios
šėtaa Čiožaatės, nedėdelės bovo, Slabaatė viel, nedėdelės bovo tėn anuos, tėn susirinks anuos,
lakstys aplink tuo pušį. Ta tėi, je, dabar anėi žėno kap tėn monėi tris, noje, tris koplyteles...
Andriuška Augustinas. Atsiminimai / Augustino Andriuškos pokalbiai su Bronislovu Keriu.
— 2007. — Liep. 7—8. — Žodžiu. Tekstas perrašytas iš diktofono:
— Rušino koplytelės kor dvė bovo, dvė koplytelės i kryžius, kuriuos čia kapuos?
— Senūsiuse. Naujųjų nebovo. Naujiejie, kumat aš pašte dėrbau, ka naujūsius aš... vėsos tuos
pušys, tėn mono vėsos dėigtos. Muotrėškos dėigė pagal kelio tus jau medžius, vuo aš dėigiau tas
pušis, anuos sakuos — nemuoku aš dėigt pušėis. Nu tada aš, tas kerčiuo kor tuos pušys bovo, je
dabar daug išpjautų yr. Tada aš tas pušis dėigiau. Če liob visumat užtvins tas. Vėiškelis —
pavasarį, rudenį par vėiškelį neišvažiousi. Liob važious vingiaas. Neišejo mašėnos. Pirmuoji
truoba kor y, untruoji truoba Sidabro ta kor bovo Sidabrienės — če jau užtvins, kad jau kalnaas
379