3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Viekšniškių nuomone, šių dienų Joninės įdomios tik jaunimui. Nebeliko tradicijų, papročių,
Joninės virto triukšmingu, masiniu komerciniu renginiu. Liaudiškos dainos išvirto į monotonišką
popsą be aiškios melodijos, su primityviais tekstais. Pašnekovai mano, kad nacionalinį
pasididžiavimą, kultūrą, papročius ir tradicijas užgožė iš užsienio atplūdusios mados, kartais
labai abejotinos ir lietuviui svetimos. Vis dėlto pokalbį baigėme optimistine gaida, tikėdamiesi,
kad lietuviškos tradicijos ir papročiai nemirs, o atgims su nauja jėga.
Končiutė Rūta. Kaimo gyventojai šiandien prisimins senąsias Joninių tradicijas // Santarvė.
— 2007. — Birž. 23. — P. 9. — Tekste:
Rajono kaimuose gyvena gerokai per 600 Jonų, Janinų bei Joanų. Daugiausia šiais vardais
pavadintų žmonių yra Viekšnių seniūnijoje.
ŠVENČIA NUO SENŲ LAIKŲ
Viekšnių seniūnija turtingiausia Jonų ir Janinų. Jų čia net 161. Vyrų — 120, moterų gerokai
mažiau — 41. Pačiuose Viekšniuose gyvena 59, Gyvoliuose — 17, Palnosuose — 16, Fermos
kaime — 11, Žibikuose — 8, Užventėje — 7, Kapėnuose — 6 varduvininkai. Mažesniuose
Viekšnių seniūnijos kaimuose, kurių, be išvardintųjų, yra dar 15, Jonų ir Janinų gyvena
vidutiniškai nuo 1 iki 4. Gali būti, kad Jonų ir Janinų gausai įtakos turi ir nuo labai senų laikų
Viekšniuose švenčiamos Joninės. Čia švęsti žmonės atvažiuoja ne tik iš aplinkinių kaimų, bet ir
rajonų.
Abelkienė Gajutė. Puodininkai perduoda savo amato gudrybes // Būdas žemaičių. — 2007.
— Rugpj. 10. — Tekste:
Jau antrą savaitę Viekšnių Vinco Deniušio meno mokykloje dirba puodininkų mokykla,
kurioje savo patirtį perduoda Vygantas Vasaitis, keramikas iš Vilniaus „Amatų gildijos”.
Pasimokyti žiesti puodus, ąsočius ir kitokius dirbinius ateina ir suaugę, ir vaikai. Menininkui
padeda Meno mokyklos mokytojai ir senasis Viekšnių meistras Romualdas Voveris. Trečiadienį
Viekšnių kultūros centre atidaryta V. Vasaičio darbų paroda.
Nori atgaivinti senąsias tradicijas
V. Vasaitis keramika susidomėjo vaikystėje, Viekšniuose pamatęs, kaip dirba Šležas. Šis
susidomėjimas išliko visam gyvenimui. 1991 m. baigė Telšių aukštesniąją taikomosios dailės
mokyklą, 1999 m. — Vilniaus dailės akademiją, keramikos specialybę. 2001 m. kartu su
Mindaugu Rutkausku įkūrė VšĮ „Amatų gildija” ir yra jos narys. Ši įstaiga siekia tęsti
puodininkystės tradicijas Vilniuje. Savo veiklą ji vysto socialinėje, švietimo ir kultūros srityse.
Dirbtuvėje dirba puodžiai: čia galima stebėti visą darbo procesą, taip pat susidaryti įspūdį apie
keramikos dirbtuvę bei susipažinti su visa puodžiaus darbo aplinka. Atviroje dirbtuvėje puodžiai
lipdo, naudodamiesi tradiciniais darbo įrankiais, žiedžia su kojiniu žiedimo ratu, glazūravimui ir
dekoravimui naudojamos senosios priemonės. Veikia nuolatinė istorinės keramikos ekspozicija.
Tiesa, „Amatų gildijai” priklauso ir kitų liaudies amatų atstovai.
Puodininkyste domisi visi
Prisimindamas senąsias Viekšnių puodžių tradicijas, V. Vasaitis sugalvojo puodininkystės
meno paslaptis perduoti miestelio vaikams, tačiau pasirodė, kad jomis domisi ir suaugę. Kasdien
dirbtuvėje pilna lankytojų. Vieną dieną užplūdo net 80 vaikų būrys iš „Virvytės”, kur veikė
kūrybiškumo ugdymo stovykla „Misija įmanoma: kelionė laiku”. Stovyklautojai ne tik klausėsi
Vyganto pasakojimų, bet ir patys sėdo prie žiedimo rato, bandė žiesti kokį nors daiktą. Kitoje
klasėje Viekšnių Vinco Deniušio meno mokyklos mokytoja Genovaitė Drąsutienė mokė vaikus
lipdyti iš molio.
Viekšniškis Romualdas Voveris, senos puodininkų giminės palikuonis, pats buvęs
puodininku, iš pradžių gana nedrąsiai stebėjo Vyganto darbą, o vėliau ir pats sėdo į darbo vietą,
norėdamas prisiminti senus gerus laikus. Dabar jau meistrui dirbti sunku, sveikata nebe ta, bet
šventėje dalyvauti žada.
Parodoje — įvairių stilių darbai
36