3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

pasiskaityti. Dabar turiu tik laukti ir kažko tikėtis. O laukti visada smagu, nežiūrint kokios
pasekmės to laukimo būtų.
Amelija Urbienė — Emilijai Tėvelienei. — 1987. — Spalio 25 // Laiškas yra Viekšnių
muziejuje. — Tekste:
Aš vis dar nenoriu pasiduoti — noriu vis dar būti jauna ir stipri, nežiūrint, kad jau esu
sugyvenusi 78 metus ir 5 mėnesius. Neužilgo laiko būsiu 79 metų! Deja, sensta kažkas kitas šalia
manęs — tik ne aš pati. Esu dar pilna visokių sumanymų.
Amelija Urbienė — Emilijai Tėvelienei. — 1989. — Gegužės 24 // Laiškas yra Viekšnių
muziejuje. — Tekste:
Turiu Vilniuje pažįstamą žmogelį — spaudos darbininką. Jis ne pats rašo, o tik rengia knygą
apie prieškarinius rašytojus — žurnalistus. Tam mano spaudos darbininkui rūpi, kas prieškario
metais iš Viekšnių rašinėjo į žurnalus ir laikraščius, pasirašydamas ne tikrą savo pavardę, o
„Jonas Viekšnys”. Gal žinote, kas tada yra buvęs tas rašytojas — žurnalistas Jonas Viekšnys? Aš
žinau iš Viekšnių tik Joną Stonį (Tamstos buvusį mokinį, kuris kartu su manimi mokėsi ir
pradinėje, ir vidurinėje mokykloje), mokytoją Joną Žilevičių ir mokytoją Joną Aukštikalnį.
Emilija Tėvelienė — Amelijai Urbienei. — 1989. — Gegužės 27. Šilutė // Laiškas yra
Viekšnių muziejuje. — Tekste:
Dėl tų žinių apie mielus Viekšnius. Dar Akmenėj šiais metais buvau gavusi iš Kauno
Pedagogikos muziejaus panašų prašymą, į kurį atsakiau, kad esu 90 metų amžiaus, blogai matau,
blogai girdžiu, rankos dreba ir nieko parašyti neturiu. Tau prašant, nors ir atmintis šlubuoja, šį tą
parašysiu, tik faktus nuogus.
Dar prieš didįjį [Pirmąjį pasaulinį] karą į Viekšnius iš kaimo Lėlaičiai ar Paventė atvykdavo į
savo trobelę Jonas Gaudėšis kareiviška uniforma. Aš jį žinojau, bet nepasižinom. Jis rengė į
Vidurinę mokyklą. Tas Jonas Gaudėšis tur būt ir bus tada pasirašinėjęs Jonas Viekšnys.
Prie bažnyčios šventoriaus už zomato statydavo arklius į turgų ar šventes atvažiavę ūkininkai.
Mėšlų būdavo krūvos. Kunigo Stasiulio pastangomis buvo apželdintas darželis — gėlynas ir
pastatytas didelis paminklas Vytautui. Vietoje mėšlų — gėlės.
Miestely daug buvo žydų ir jų parduotuvių, javų sandėlių. Kunigo Jarulaičio pastangomis
įkurta Bendrovė Vartotojų, pastatytas namas su sale viršuje. Pardavėjai Liutkus Juozas, Elzė
Jakštaitė, Plonienė.
Pokario metais iš Rygos sugrįžo į Maigų kaimą Šarkiai. Duktė A. Šarkytė dirbo vidurinėje
mokykloje. Ji ir daugelis Viekšnių jaunimo įsteigė Jaunimo ratelį „Žibutė”. Turėjo knygynėlį su
V. Kudirkos ir kitų [rašytojų] raštais. Atvažiuodavo iš miestų kunigo Žemaitaičio giminės —
Stasys Sodeika, jo sesuo Saliomėja, Pranciška ir Monika Žemaitytės. Vėliau „Žibutė” virto
Pavasarininkais. Draugijų buvo: Pavasarininkai, Moterų draugija, Blaivybės, Jaunalietuvių,
Tautininkų, Krikščionių demokratų ir daug kitų. Blaivininkai špitolėj turėjo arbatinę ir
knygynėlį. Tvarkė kunigas Gasiūnas. Būdavo daug vakarų su vaidinimais. Daug kartų vaidino
pradžios mokyklos mokytojas Bronius Tėvelis. Jo ir kanauninko Jono Navicko rūpesčiu buvo
pastatyta mūrinė didelė pradžios mokykla. Profesorius Juozas Tonkūnas, kanauninko sesers
sūnus, daug padėjo. Jis bene buvo tada ministru, atvykdavo į pradžios mokyklą, atvažiavęs pas
dėdę, į mokyklos eglutę Naujuosiuose Metuose ir labai teigiamai apie regėtą atsiliepdavo.
Pradžios mokykla turėjo didelį chorą. Dainuodavo pasirodymuose, dainų šventėje Mažeikiuose
paėmė pirmą vietą. Ekskursuodavo į Papilę, Laižuvą, Mažeikius. Pradžios mokyklos mokytojos
lankydavosi kaimuose su paskaitomis ir trumpais kursais moterims — kepimas, virimas, namų
ruoša. Buvo daug įvairių renginių, vakarų, išvykų. Pradžios mokykloje šventadieniais po
pamaldų ilgesnį laiką buvo beraščiams kursai, o vakarais — vakariniai kursai suaugusiems. Net
vakarėlį surengę vaidino „Ubagų balius”, su dainomis pačių klausytojų. Buvo atvykęs iš
Amerikos Gudas — dalyvavo, gyrė. Prie pradžios mokyklos žiemą veikė vakarais žemės ūkio
klasė, valdžios apmokama. O kitos paskaitos, kursai buvo veltui.
351