3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Aplink siūbuoja ejerai.
Sukrausi lizdelį,
Auginsi vaikelius,
Siūbuos tau žalieji ejerai.
Visi labai buvo patenkinti ir man plojo. Kitą kartą ir vėl vakaronėje padainavau savo sudėtą
dainą. Ir žodžiai, ir dainos melodija buvo mano.
Man patinka visos gėlės,
O labiausiai radastėlės.
Nors jos žydi nežymiai,
Bet jos kvepia maloniai.
Pasisėkim radastėlių
Nors darželio pakrašty.
Tegu žydi radastėlės
Tarp roželių ir lelijų.
Nors jos žydi nežymiai,
Bet jos kvepia maloniai.
Šaltas lietus, šiaurus vėjas
Lenkia žiedus radastėlių.
Saulės spinduliai pakėlė
Radastėlių žiedelius.
Nors jos žydi nežymiai,
Bet jos kvepia maloniai.
Pasisėkim radastėlių
Nors darželio pakrašty.
Tegu žydi radastėlės.
Nors jos žydi nežymiai,
Bet jos kvepia maloniai.
Per vakaronę Viekšniuose esu pasakiusi ir eilėraščių. Pasakiau ne tiktai išmoktų, bet ir savo
sudėtų. Kiti nė žinot nežinojo, suprast nesuprato, kad tie eilėraščiai yra mano pačios sudėti. Plojo
— buvo patenkinti visi.
Be dainos gyventi negaliu. 1980/81 m. apžiūroje kartu su vaikais dalyvavau. Kur tik koks
subuvimas, ten ir aš turiu būti...
Kai jauna buvau, patiko man ne tiktai dainuoti, bet turėjau patraukimą megzti su tamburka
užgalius ir abrūsams snapus. Dabar jau nebemezgu. Dabar sėdžiu prie siuvamosios mašinos,
siuvu ir dainuoju. Siūdama pasiklausau ir per radiją dainų, ir per televiziją paveizu ir pasiklausau
dainų. Nepatinka! Veizi ir matai: dainuo(ja) mergė ir raitosi dainuodama. Guldyk tiktai į vagą ir
versk aukštielninką... Anokios čia dabar dainos bėr, anoks ir bedainavimas...
Iš St. Vėžauskienės (1910), gyv. Viekšniuose, Vytauto g., 1986 m. liepos 10 d. užrašė
Am. Urbienė.
Dainininkė Emilija Grybauskienė. [Iš Emilijos Grybauskienės (gim. 1914 m.), gyvenančios
Viekšnių apylinkės Gyvolių kaime, 1986 m. liepos 8 dieną užrašė Amelija Urbienė].
Dainininkė Emilija Grybauskienė / Iš Emilijos Grybauskienės (gim. 1914 m.), gyvenančios
Viekšnių apylinkės Gyvolių kaime, 1986 m. liepos 8 dieną užrašė užrašė Amelija Urbienė //
Urbienė Amelija. ETNOGRAFINIAI APRAŠAI IR TAUTOSAKA: [1986 metų aprašai]:
Aplankas // Yra Viekšnių bibliotekoje ir Viekšnių muziejuje. — Visas tekstas:
Dainininkė Emilija Grybauskienė
Mano tėvai — Liudvikas (pase Kazimieras) ir Morta Poškaitė — Varnai buvo kumečiai
Latvijoje. Gimiau 1914 metais Kuldigoje. Augome 5 broliai ir 3 seserys.
Tėvas buvo didelis dainininkas. Turėjo gerą balsą. Motina nebuvo tokia gera dainininkė.
Tėvas, kur tiktai beatsidurtų, ką bedirbtų, tuojau pat ėmė ir uždainavo. Ir dainų mokėjo ans
visokių visokiausių. Motinai patiko ir latviškai dainuoti, ir lietuviškai. Iš lietuviškų dainų
labiausiai jai patiko „Julijana”, „Aš savo motušei sakiau”, „Aš pasėjau sėkleles”...
336