3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

žemės ir tarp kojų su keliais suspausti. Jeigu milžtuvė, karvei spiriant, kartais norės virsti, nevirs.
Ir pieno neišliesi.
Taip pat motina pamokė kaip pieną iškošti, kaip milžtuvę ir koštuvį išplauti. Koštuvys nebuvo
„mandrus” — buvo tik lininė skara. Tą skarą, iškošusi pieną, ir liuobu išplauti.
Dar būdama nedidelė, aš jau mamai padėjau valgyti virti. Viriau tik visokius viralus. Liuob
pastatys mane su samčiu prie katilo ir lieps viralą gynioti. Sakė: „Ugnies perdaug neprikurk, po
biškį pakurstyk. Kumet ims smarkiau virti, samčiu pagyniok. Virals tumet iš katilo ir neišbėgs.”
Košės mama man neleido virti. Košę ana pati liuob išvirti.
Stalą padengti mama man visumet padėjo — bijojo, kad torielkų, bliūdų nesudaužyčiau.
Kumet visi pavalgė, aš turėjau mazginį sumazgoti. Bėda didelė buvo su šiltu vandeniu.
Kiaurynė kuknėj buvo viena. Vandenį reikėjo šildyti tumet, kumet viralas jau buvo išvirtas.
Vandenį liuob šildyti paplaviniame katile. Tame pat katile ir kiaulėms jovalą liuob virti.
Paplavinį katilą išplovė, įpylė vandens, pašildė ir pastatė ant žemės. Ploviau viską su lakatu.
Buvau mamos išmokyta ir katiną, ir šunį palakinti. Aniem ėsti liuobu duoti tą, kas likę
nesusvalgyta. Šuniui liuobu suplauti tirštimus iš katilo (tirštesnes sūplavas). Vakare liuobu duoti
anudum biškį putros, įpylusi dar vandens, pieno lašeliu prabalinusi. Katinui ėdalą liubu duoti
geresnį. Kartais ir vieno pieno liuobu įpilti.
Veršio niekumet man neleido girdyti. Mama pati liuob pagirdyti.
Kad ir maža buvau, bet mama pamažu pradėjo mane verpti mokyti. Devė seną kalvaratą.
Pamokė kaip minti pakoją, kaip siūlą taisyti. Man nedevė verpti vilnų, linų, pakulų, pašukų, o
devė tik pabraukas. Bijojo, kad verpalų nesugadinčiau.
Kartą, man taip beverpant pabraukas, užėjo susiedė pas mumis. Ana pamatė ir pasidyvijo iš
mane darbo: suprato viską iš karto. Tada ana paprašė tėvą, kad ans leistų man anai suverpti
pakulų ir pašukų. Dar pasakė, kad už verpimą man sumokės.
Tėvas leido. Taip aš išmokau verpti. Ir dar už tą piningų gavau.
Abidvi su seseria pačios iš savęs išmokom nerti. Pačios medinius virbalus pasidirbome.
Pasigavusios iš motinos siūlų galų ir pasikavojusios nėrėme. Jeigu mama mūsų nėrimą pagavo,
ana greit klaidą pamatė. Tumet ir pamokė kaip reik nerinį nerti.
Žlugtį žlugė mama. Aš tik liuobu padėti anai tą žlugtį išskalbti. Mama liuob skalbti
didžiuosius drabužius, aš — mažesnius.
Kai buvau jau didesnė, mama leido man darže burokėlius, morkus pasėti, cebules padiegti.
Parodė man, kaip ežėse vageles padaryti, kaip sėklą berti, kaip sėklą žemėmis užkasti. Parodė
kaip cebulę diegti.
Kai šviežios bulbės buvo jau paaugusios, bet anų dar nekasėme, mama parodė kaip bulbių
pasiruopliuoti. Veizėjo, kad perdaug bulbių iš po vieno kero neišruopliuočiau.
9 metų išėjau služyti. Pristojau už piemenę. Prie darbo visur man vedės. Visiems įtikau.
Man per gyvenimą yra tekę būti prie visokių gaspadorių. Lig pat šiol nesu vieno užmiršusi —
toks skūpus ans yra buvęs. Sakė: „Kiti bulbeles lupa, aš — nelupu. Valgau su visomis lupenomis.
Taip yra skaniau ir sveikiau.” Tokias gaspadoriaus kalbas šeimyna praleido pro ausis — nudevė,
kad negirdi.
Tarnaudama po svetimus žmones, jau čia mokiausi pati. Ir kitų buvau mokoma. Devė man
gaspadinė adatą, siūlų ir parodė, kaip reik pončiakas adyti, kaip suplyšusius marškinius sulopyti.
Aš jau buvau nebe maža, protą turėjau: norėjau padaryti dailiai ir dar geriau, negu man kad
parodė.
Kumet jau buvau pusmergė, liuobam verpsma su mergėmis, paveizėdamos, katros dailiau
verpam, katros be burbulų verpam. Burbuls tumet pasidaro, jeigu įleidi į špuolę neišpešiojusi
linų, pakulų ar pašukų.
Pas gaspadorius išmokau ir siūlus susukti, ir anuos į kamuolį išvyti. Išmokau ir špuoles lenkti,
šeivas trinti. Austi taip pat pradėjau mokytis pas gaspadorius, kumet jau buvau 15 metų.
Iš didžiosios mergės mokiausi visokių visokiausių darbų. Laukuose liuobu kaip kalė kokia
gainioties mergę ir veizėti kaip ana dirb.
Tėvai savo žemėje linų nesėjo. Nebuvo tekę rauti. Kumet piemenė buvau, linus rauti teko
mokytis pas gaspadorius per pokaitį. Gaspadinė liuob sakys: „Bėkim biškį į lauką linų parauti.
Pamažu priprasi, nenorėdama išmoksi!”
331