3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Rytą, parjoję arklius iš ganyklos, vaikiai ne miegojo, bet ėjo į laukus prie visokių darbų.
Piemenys, jeigu tą naktį keravojo arklius, dieną bandos neganė. Bandą ganė kiti piemenys
bendroje kaimo ganykloje.
Iš Domo Stonkaus (1912), gyv. Viekšniuose, užrašė 1985 m. birželio 30 d. Amelija Urbienė.
Kaimo karvės, avys bendroje ganykloje. [Iš Domo Stonkaus (1912) 1985 m. birželio 30
dieną užrašė Amelija Urbienė].
Kaimo karvės, avys bendroje ganykloje / Iš Domo Stonkaus (gim. 1912 m.) 1985 m.
birželio 30 dieną užrašė Amelija Urbienė // Urbienė Amelija. ETNOGRAFINIAI APRAŠAI IR
TAUTOSAKA: [1985 metų aprašai]: Aplankas // Yra Viekšnių bibliotekoje ir Viekšnių
muziejuje. — Visas tekstas:
Kaimo karvės, avys bendroje ganykloje
Kaimo karves ir avis ganė ne toje ganykloje, kur ganė arklius, bet kitoje.
Ganykla bandai buvo šalip arklių ganyklos. Buvo atitverta 1-2 eilėmis drotų. Karvės per tas
drotis į arklių ganyklą negalėjo įlįsti. Reikia pasakyti, kad buvo ir tokių karvių, katros, priėjusios
prie drotų, pamakaravo galva, su ragais nutraukė drotis ir įlindo į arklių ganyklą.
Avys lengvai per drotis į arklių ganyklą galėjo įlįsti.
Rytais ne visus arklius iš arklių ganyklos parjodavo į kaimą. Kiti palikdavo ganykloje per
dieną. Piemenys, ganydami bandą, turėjo prižvelgti ir paliktus arklius ganykloje. Pamatę
aplinkuo arklių ganyklą vaikščiojantį kokį svetimą žmogų, turėjo greitybėje apie tai kaimo
žmonėms pranešti.
Bandą ganydami piemenys vedžiojosi šunis ant šniūro. Bandą ganė ne vienas piemuo, o 5
piemenys. Iš viso piemenų kaimas turėjo 8. Piemenys bandą ganė pasikeisdami. Tie piemenys,
katrie naktį buvo ganę arklius, rytą bandos neginė, miegojo ir ilsėjosi namie.
Kiekvienas piemuo, ganydamas bandą, turėjo savo „rubežių”. Piemenys kartu nesueidavo į
krūvą kuomet karvės ganėsi.
Piemuo, vedžiodamasis šunį ant šniūro, vaikščiojo palei savo „rubežių”. O tas piemuo, katras
vaikščiojo su savo šunimi pagal arklių ganyklą, turėjo prižvelgti ganykloje per dieną paliktus
arklius.
Bandą ganydami piemenys užsikurdavo ugnį — užsikurdavo laužą, išsikepdavo bulbių,
grybų. Tatai padaryti galėjo tik tuomet, kai visos karvės suguldavo.
Karvės moka tarp savęs susirokuoti (susikalbėti). Veizėk — ės, ės žolę ir priės. Nueis viena
karvė į kokią nors vietą ir atsiguls. Veizėk — tuojau pat ir kita karvė beateinanti, besigulanti...
Taip ims ir suguls visos karvės vienoje vietoje. Tuomet piemenims rojus! Kepk bulbes, dirbk
vieną po kito krežius, švilpynes, vyk botagus.
Už bandos ganymą bendroje kaimo ganykloje piemenims mokėjo.
Seniūnas iš visų kaimo gaspadorių surinko tam tikrą užmokesnį nuo ganomų karvių skaičiaus.
Neveizėjo, ar to gaspadoriaus piemuo buvo savas vaikas, ar samdytas — visi gaspadoriai turėjo
mokėti.
Surinktus iš gaspadorių pinigus seniūnas padalijo lygiai visiems piemenims: ir gaspadoriaus
vaikas, ir samdytas piemuo gavo po lygiai. Samdytam piemeniui čia buvo priedas prie jo
sulygtos algos.
Bendros kaimo ganyklos buvo ligi „pirmųjų centų”. Tais metais, kuomet pasirodė pirmieji
lietuviški litai, bendrosios ganyklos buvo panaikintos. Tuomet jau kiekvienas gaspadorius savo
gyvulius ganė savo žemėje.
Domas Stonkus, ganydamas karves, pindavo krežius. Tie ano krežiai veizėte veizėjo — tokie
puikūs buvo.
Savo nupintus krežius Domas Stonkus parduodavo ir taip užsikaldavo pinigo.
1923 metais Kanteikių kaime buvo 132 gyventojai (žmonės). 3 gyventojai iš jų turėjo
nusipirkę dviračius. Domas Stonkus buvo taip pat iš tų trijų. Jis savo dviratį buvo pirkęs iš
parubežninko.
Iš Domo Stonkaus (1912), gyv. Viekšniuose, užrašė 1985 m. birželio 30 d. Amelija Urbienė.
Apie pačius arklius ir apie arklių puošimą. [Iš Domo Stonkaus (1912), Klemo Memio
(1902), gyvenančio Užventės kaime, 1985 m. birželio 26—30 dienomis užrašė Amelija Urbienė].
322