3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

žydas. Ne bet koks žydas, o tas žydas, katras mažus vaikus gaudo. Mat namuose vaikai buvo
gąsdinami žydu, sakydavo: „Neklausysi — tave žydas ims ir pagaus”.
Juozelis iš teisybės persigando. Pasikavojo už tėvo ir akis išplėtęs veizėjo į kunigą. Kunigas
priėjo prie jo tėvo, pasisveikino, pasišnekėjo, atsisveikino ir nuėjo savo keliais. Juozelis, kad ir
bijodamas, spėjo gerai į kunigą įsiveizėti.
Kitą dieną, išginęs bandą, išsipjovęs karklą ir išdrožinėjo kunigą tokį, kokį buvo miestelyje
matęs. Jį reikėjo juodai nudažyti. Žinoma, nudažė. Su anglimi ištepė jupas, kapalušą ir kamašus.
Burną paliko nenutepęs. Kunigui rankų nebuvo padirbęs. Jas reikėjo atskirai padirbti ir pritaisyti.
Kunigo rankos turėjo būti tikros rankos — su delnais ir su pirštais. Kumet priėdusios karvės
sugulė, Juozelis pradėjo aplinkui dairinėtis iš kur čia galėtų kunigui rankas padirbti ir pritaisyti.
Veiz — ant takelio kurmis išsitiesęs negyvas begulįs. Niekam nieko nesakęs, pūkš! nupjauna
kurmiui priešakines kojeles — rankelės kunigui jau ir yra! Bereikia tik jas prie kunigėlio
pritaisyti.
Juozo Rušino tėvas dirbdavo tekinius. Jis turėjo gerų klijų. Parsinešė Juozelis namo padirbtą
kunigą, kurmio nupjautas kojeles ir įtaisė rankas. Puikiai atrodė kunigėlis: juodos jupos, juodas
kapalušas, juodi kamašai ir balti puiki piršteliai...
14 metų pradėjo drožinėti lazdas, visokias šmėklas, velniukus, kryželius prie kelių.
Kai Juozas Rušinas turėjo 18 metų, vienas meistras norėjo jį pasiimti ir išsivežti į Salantus.
Tas meistras dirbo bažnyčioms altorius. Būtų ir Juozas išmokęs altorius dirbti, bet tėvas jo
neleido su meistru kitur iš namų išvykti: reikėjo tėvui padėti namuose gaspadorauti, padėti prie
žemės ūkio darbų.
Dar piemeniu būdamas (13 metų) Juozas Rušinas dirbo žaislus vaikams. Mokėjo padirbti
tačkeles, ratelius, rageles tokias, kad vaikai galėjo patys važinėtis ir kitus pavežioti.
Buvo pasidirbęs sau medinį dviratį, kuliamąją mašiną. Ta jo padirbta kuliamoji mašina buvo
nedidelė — kaip „kuzavėlis” (inkilėlis). Dirbo malūnus, švilpynes, tarškynes, inkilus. 16 metų
būdamas jau dirbo kaukes, paveikslams rėmus.
Pirmasis jo darbas, už kurį jis gavo užmokesnį, buvo dievomunka. Buvo taip. Padirbo Juozas
Rušinas nemažą dievomunką. Nunešė ją į Viekšnius. Viekšniuose gyveno toks Končius, senas
Rušinų pažįstamas. Tas Končius laikė bagamazą. Nunešė Juozas Rušinas savo dievomunką tam
Končiui ir paprašė aną parduoti už 8 litus. Končius dievomunką priėmė ir prižadėjo parduoti.
Žinoma, kad pardavė. Ir pardavė ne už 8 litus, o už 9 litus. Tą dievomunką iš Končiaus nė
nesiderėdama nupirko kažkokia dievobaiminga motriška. Juozas Rušinas sau pasiėmė 8 litus, o
litą davė Končiui už pardavimą. Už tuos 8 litus Juozas Rušinas prisipirko peilių, skaptų, kaltų.
Visų pinigų įrankiams neišleido, liko dar ir cukerkoms, ir barankoms...
Pradėjo tuomet ir savo padirbtas lazdas pardavinėti. Už lazdą žmonės jam mokėjo 3 litus.
Juozo Rušino padirbtas lazdas visi mielai pirko: lazdos buvo puikiai išdrožinėtos, lengvios ir
rankai patogios.
Materijolas
Meistras materijolą savo darbams turi dar iš tų laikų, kad iš kolūkio persikėlė gyventi į
miestelį. Išsikeliant reikėjo nusipjauti visus sodybos medžius, nusigriauti trobas. Juozas Rušinas
tada išsikirstas visas liepas ir parsivežė į miestelį. Išsipjovė lentas, nestorus balkelius ir pasidėjo į
daržinę.
Drožinėjimui pats geriausias medis yra liepo medis. Tas medis turi būti išsistovėjęs,
išdžiūvęs. Žalias medis sutyžta. Iš žalio medžio padirbtas daiktas džiūdamas susproginėja. Iš
žalio medžio nieko negalima drožinėti, nieko negalima dirbti.
Dažus, laką, politūrą, bronzą perka meistras krautuvėje.
Juozas Rušinas pasisakė, kad dėl materijolo buvusi pas jį atėjusi milicija ir klausinėjusi, iš kur
jis gaunąs materijolo savo darbams. Jis tada milicijai paaiškinęs kad ir kaip jis tą materijolą
įsigijęs. Pasakęs, kad parsivežęs iš savo senos sodybos, kada kėlęsis iš kolūkio į Viekšnius
gyventi.
Dabar savo liepų medžio lentas taupąs dideliai. Jeigu kas paprašą jo ką nors išdrožinėti, tai
paprašąs ir meterijolą atnešti.
1. Pjūklelis — medine rankena.
Įrankiai
310