3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

hidroelektrinės ženkliai sužalojo kraštovaizdį, sulaikė vandens srovę ir upė pasidarė vandens
turistams kur kas mažiau įdomi. Tūlas gyventojas, imdamasis kirsti, kasti, statyti, irgi pradeda
susivokti gerokai po laiko, kai žala akivaizdi.
Todėl tikrai derėtų visiems pamąstyti, jog kitur esantį grožį, į kurį važiuojame pasižiūrėti, taip
pat sukūrė ir išsaugojo tenykščiai žmonės. Tai, ar mes už juos prastesni?! O savanaudiškai
mąstantiems primename Europos Sąjungos nuostatą už ūkinės veiklos apribojimą mokėti
nemažas kompensacijas. Gal vertėtų pabandyti?!
[Nuotraukoje:] Ventos regioninio parko vyr. ekologas Vytautas Žiauga, direktorius Pranas
Leonaitis, vyr. kraštotvarkininkas Darius Nicius. L. Kazlauskienės nuotrauka.
[Bronislovo Kerio pastaba: Negaliu neatkreipti dėmesio į tai, kad kai kuriuose Žemaitijoje
leidžiamuose laikraščiuose jau vartojami suvalkiečių tarmės žodžiai. Pavyzdžiui, šiame
straipsnyje: „nebevardysime”, „išvardijome” vietoje seniau visiems lietuviams buvusių
„taisyklingų” ir žemaičiams priimtinesnių „nebevardinsime”, „išvardinome”. Aiškinama, kad
dabar jau taip (suvalkietiškai) rašoma naujuose žodynuose ir taip reikia visur rašyti. Paskutiniais
dešimtmečiais kalbos tvarkytojai „išranda” vis daugiau ir daugiau žodžių, nepriimtinų
žemaičiams. Tų žodžių neįmanoma pasakyti žemaitiškai. Taip lietuvių kalbos tvarkytojai
naikina žemaičių tarmę].
Vyras, kuris užsiima „niekdarbiais”/ Puslapį parengė Marija Eidimtienė // Trečiadienio
valanda („Būdo žemaičių” [2004-12-22 Nr. 148 (892)] priedas). — 2004. — Gruod. 22. —
Nr. 50 (113). — Tekste:
Į Klemenso Narmonto sodybą užsukome neatsitiktinai — akį patraukė originali tvora, graži
pavėsinė, sudomino kieme stovinti koplytėlė, žirgeliai ant trobos kraigo. Jau trisdešimt metų
vyras iš Pakvistės kaimo gyvena Krakiuose. Klemensas pagal profesiją — stalius, bet dabar sako
nebemeistraująs, o save bandąs meniškuose dalykuose, kuriuos jis vadina „niekdarbiais”. Jo
rankoms paklūsta medis ir akmuo. Vienas stambiausių Klemenso darbų — kryžius Viekšnių
bažnyčios šventoriuje. Jį 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejui užsakė kunigas Vincas Gauronskis.
Jo sukurtus paminklus galima pamatyti Mažeikių ir Balėnų kapinėse.
Viekšniai / Tekstas Leopoldo Rozgos ir Broniaus Kerio. Nuotraukos Loretos ir Sigito
Kazlauskų. Kiti autoriai nurodomi prie nuotr. — Viekšniai: Biržiškų draugija, 2005 (Maketavo ir
spausdino UAB „Utenos Indra”). — 40 psl. ir viršelis: iliustruota. — Tekstas lietuvių ir anglų
kalbomis. — Tiražas 1000 egz. — ISBN 9955-676-09-4.
Daujotas Povilas, Noreikis Pranciškus. [Peiliškiai ir šventoji pušis] / Povilas Daujotas ir
Pranciškus Noreikis papasakojo Bronislovui Keriui 2006. — Birž. 4. — Tekste:
Povilas Daujotas:
— Ka tėn važiniejuos, tėn bovo paduovanuojis bovo tuoks puons didelis tuokiam žmuogou tų
mėšką, tuokį pluotą. Tėn tus Peiliškius... tėn bovo gryni mėškaa. Kažkuokio dvaro puono bovo
mėškaa. Dvaro puons bovo, tėi mėškaa anuo, anėi važiniejuos, sako, par tų mėšką apvyziet kur
tėn... Kuoks tai žmuogus tėn vakščiuojo, nu pasitaiko... klajuojo po tų mėšką. I anėms kas tėn
atsitėko, i paprašė... peilio reikiejo. Sako, tu neturi, sako, pėilį paskuolint. Tas žmuogus anam
devis tų pėilį, tam puonou. Uns tėn kų tėn pasitvarkis, sako, siesket. Įsuodėn į tų savo brėką ir
apvežis tų gabalą, tėn tų. Anam sako, čia tau, už tų pėilį aš atidoudu. Paduovanuojo tų mėšką. Ir
uns pardavė tų mėšką. Nupėrko tuoks Rimgaila. Tas Rimgaila paskiau padalėjo sūnou i dukterėi.
Gyveno Daniusevičee i Rimgaila. I bovo do ūkee, skaituos. I vadėnuos Peiliškių vienkiemis. Iš
tuo gavo vardą, i gavo „Peiliškee”...
Ana [šventoji pušis] bovo Daniusevičio mėški Peiliškiūse.
Pranciškus Noreikis:
— Tuo, diede, aš neatmenu, aš švėnuojį pušį čia šitaa va, Sonteklinie.
Povilas Daujotas:
— A, čia pri Baltuojo kryžiaus kor bovo... Tėn bovo vėduri mėško, Danisevičiaus mėški. Tėn
bovo švėntuoji pošis, tėn bovo visuokių paveiksliukų...
30