3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

pakraštinės miestelio dalys, neva priemiesčiai, turi savo vardus: 1. Kuisynė, 2. Varlių Gubernija
ir 3. Užbravarės.
Parapijoje yra 2 koplyčios: 1) viena, pradžioj minėta, miestelyje, netoli nuo bažnyčios, mūrinė
(iš akmenų, kurie iš lauko netinkuoti) su vienomis suveriamomis durimis. Karo metu buvo
sudeginta, bet tuojau po karo, 1915 m. vėl atstatyta senosiose sienose, paaukštinus ją plytomis.
Po karo, kol atstatė bažnyčią, joje buvo laikomos pamaldos. Dabar koplyčioje stovi bažnytiniai
daiktai, padedami mirusieji. Pamaldos nelaikomos. 2) antra Užlieknės kaime, medinė, apmušta
lentomis, vidus tik ištepliotas, grindys medinės. Pastatyta maždaug prieš 300 metų. Du kartus per
metus čia būdavo atlaidai (gegužės ir liepos mėn.). Pamaldas laikydavo atvykę iš Viekšnių
kunigai. Nuo 1931 m., Januškaitei pavedus savo ūkį (24 ha) bažnyčiai, į Užlieknę buvo atkeltas
pirmas kunigas Liaudanskis ir Užlieknės kaimas liko bažnytkaimiu. [...]. Parapijoje yra pusiau
stebūklingais laikomi šie dalykai: 1) Šv. Roko koplytėlė-kryžius miestelyje, netoli nuo koplyčios
į vakarus, priklausąs Viekšnių bažnyčiai. 2) Užlieknės upelis Šventupis, tekąs pro Užlieknės
koplyčią. Jo vanduo turįs gydomos galios. 3) Šv. Jono šaltinėlis prieš pat Žibikų pušyną.
4) Kegrių pušis, esanti Kegrių kaime, miške, prie kelio.”
Melinis P. Saugokime kultūros paminklus ir rinkime muziejines vertybes // Pergalės vėliava.
— 1958. — Birž. 7. — Tekste: Gudų, Palnosų apylinkės.
Višinskis P. Raštai. — Vilnius: Vaga, 1964. — 624 p.— P. 129—130. — Tekste:
Medžiaga rinkta 1896 ir 1897 metų vasarą. 1896 m. daugiausia dariau antropometrinius
matavimus ir fotografavau; šiam tikslui keliavau po Žemaičius, ir mano kelionė truko nuo liepos
14 iki rugpiūčio 20. Išmatavau 106 žmones ir padariau 170 nuotraukų, aplankydamas šias vietas:
Užventį (Šiaulių aps.), Pavandenės mstl., Žebenkų dv., Varnius, Karūžiškių dv. (Raseinių aps.),
Padievyčio dv., Tverus, Rešketėnų dv., Medingėnų dv., Kantaučių mstl. ir dv., Pakirkšnojo dv.,
Plungę, Karteną, Kretingą, Palangą, Darbėnus, Salantus, Mosėdį, Skuodą, Truikinus
(Aleksandriją), Ylakius, Židikus, Pikelius, Viekšnius, Papilę, Tryškius, Minupių sodžių,
Žeberius, Daugėnus, Ušnėnus.
1897 metų vasarą nedaug teišmatavau, nedaug ir nuotraukų tepadariau, o, visą laiką būdamas
Užvenčio apylinkėse, užrašinėjau liaudies tikėjimus, padavimus, burtus ir prietarus, pasakas ir
t. t. Šitų pasakojimų didesnė dalis ir sudėta į paskutinįjį skyrių.
Višinskis P. Raštai. — Vilnius: Vaga, 1964. — 624 p.— P. 173—174. — Tekste:
Prieš detaliai aprašant drabužių dalis, manau, reikia pasakyti keletą žodžių apie duomenis,
kurių esu radęs literatūroje. Afanasjevas neaprašė žemaičių drabužių, tepadarė tik bendrą
pastabą, kad „žemaičiai apskritai, o labiausiai apskričių, ribojančiųsi su Prūsija ir Kuršu,
gyventojai, būdami turtingesni negu lietuviai, taip pat toli pralenkia juos ir drabužių
tvarkingumu” (578 psl.) ir: „Žemaičiuose vasarą yra nešiojamos (apskritos) skrybėlės, suveltos iš
juodų vilnų” (577 psl.); toliau eina trumpas ir netikslus lietuvių drabužių aprašymas. Sąraše
pažymima, kad straipsnį parašė Michnevičius, bet tuo aš abejoju, nes straipsnis apie maitinimąsi,
Afanasjevo priskiriamas Michnevičiui, lyginant pasirodė, kad tai Jucevičiaus straipsnio vertimas;
Jucevičiaus straipsnio apie lietuvių drabužius dabartiniu metu neturiu po ranka. Šis straipsnis
perspausdintas „Жив. Альб. Народов России” ir Milerio kataloge. Be jo, Milerio kataloge yra
toks Telšių apskrities valstietės drabužių aprašymas: (N 88) „Ant pliko kūno drobiniai marškiniai
su atlenkta apykakle ir vilnonė languota suknia, ant kurios užsivelkama ruda milinė palaidinukė,
per krūtinę susegta dviem sagom; apsiavusi kojinėmis ir batais, pečius ir galvą apsigobusi didele
languota medvilnės skepeta.” (N 89) „Šiaulių apskrities Viekšnių valsčiaus žemaitė. Drabužių
dalys: marškiniai su atlenkta apykakle (маршкиней); vilnonis drūžėtas sijonas (юпикс,
индарокс), taip pat vilnonė languota liemenė (шнураука, шнуравоне), galva ir pečiai apsiausti
didele languota medvilnės skepeta (наметис, скепетос), apsiavusi kojinėmis ir batais
(пусбатес)”.
3