3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

32. Patarimai. (3 aprašai). [Užrašyta 1982 metais].
33. Kaip gydyti įvairias ligas. (8 aprašai).
34. Kaip nuleisti kraują. [Užrašyta 1983 metais].
35. Kaip gydyti įvairias ligas. (8 aprašai). [Užrašyta 1984 metais].
36. Kaip gydyti įvairias ligas. (3 aprašai).
37. Liaudies medicina, patarimai ir pamokymai. (37 aprašai). [Užrašyta 1980 m. gegužės
15 dieną traukinyje Vilnius—Mažeikiai iš Viktorijos Miškinienės].
38. Sąrašas — kam duoti „Liaudies medicinos” aprašai.
Urbienė Amelija. ETNOGRAFINIAI APRAŠAI: Aplankas Nr. 5 // Aplankas yra
Viekšnių bibliotekoje ir Viekšnių muziejuje. — Aplanko turinys su kai kuriais tekstais čia
pat turinyje:
1. Kaip alų daryti: Salykla. Kaip džiovina salyklą. Mielės. Apyniai. Indai alui daryti.
Bačkos. Kiek reikia apynių ir mielių alui. Alaus darymas. Kaip paruošti tekinimui kubilą. Kaip
paruošti apynius alui. Kaip užduoti gyvenimą. Kaip daro antrininką alų. Kaip daro tretininką alų.
Kaip košia alų. Saladynai. [Aprašyta 1975-06-18—25 ir 1975-10-2—5].
2. Bačkų meistras [Antanas Baltutis Kegrių kaime]: Ką meistras yra padirbęs per savo
gyvenimą. Kokią teritoriją aptarnavo. Įrankiai. Kaip dirba bačkas. Kaip sustato bačką. Kaip
bačką virina. Kaip bačką lenkia. Kaip įdeda dugną. [Aprašyta 1975-06-18—25 ir 1975-10-2—5].
3. Kaip suplūkti molinę aslą: Kaip pažinti, ar molis riebus, ar liesas. Kaip pataisyti vietą
trobai, kur bus asla plūkiama. Įrankiai. Kaip plūkia aslą. Kaip džiovina aslą. Ką reikia daryti, kad
asla džiūdama nesproginėtų. Žinios apie patį meistrą. [Aprašyta 1975-06-18—25 ir 1975-10-2—
5].
4. Duobos pečius. [Aprašyta 1975-06-18—25 ir 1975-10-2—5].
5. Kaip audžia kamilką. [Aprašyta 1975-06-18—25 ir 1975-10-2—5].
6. Viekšnių miestelio ir jo apylinkės patrūbočiai. [Aprašyta 1975-06-18—25 ir 1975-10-
2—5].
7. Viekšnių melnyčios istorija. [Aprašyta 1975-06-18—25 ir 1975-10-2—5].
Urbienė Amelija. Viekšnių melnyčios istorija / 1975 metų aprašas // Urbienė Amelija.
Etnografiniai aprašai: Aplankas Nr. 5. — P. 27—31 // VVB, VM. — Tekste:
„Viekšnių melnyčia pamūryta iš raudonų plytų. Baigta statyti 1897 metais. Ją pastatė
Pranciškus Lengvenis (1855—1922). [...]. Pranciškus Lengvenis buvo Milių kaimo ūkininko
sūnus. [...]. Kai statė melnyčią, supylė pylimą ir užtvenkė Ventą. Pakilęs Ventoje vanduo
apsemdavo Zaventės kaimo ūkininkų Jurciaus, Pargauskio, Vincento Juodeikio (sūnaus),
Vincento Juodeikio (tėvo) ir Kegrių ūkininko Jono Bukonto žemes. [...]. 1897 m. melnyčioje
buvo įtaisytos dvejos girnos, šatrus, petlius ir pastatytos milui velti mašinos. [...]. 1909 m.
kunigas Velavičius savąją melnyčios pusę pardavė žydui Lesimu. Pr. Lengvenis savąją pusę tam
pačiam žydui išnuomavo. Lesimas supirko vekselius. Pr. Lengvenis neturėjo pinigų vekseliams
apmokėti, buvo paduotas į teismą ir pripažintas neišsimokančiu skolininku. Neišsimokantis
skolininkas turėjo sėsti į kalėjimą. Žinoma, Pr. Lengvenis šito nenorėjo, todėl 1911 m. pasitraukė
į Vokietiją, kur išbuvo ligi 1914 metų. Grįžo prieš pat karą. Rusai, iš miestelio atsitraukdami,
išvežė visus žydus. Atėję vokiečiai „į melnyčią pastatė Pr. Lengvenį”. [...]. Kai miestelį vėl rusai
atkovojo, Pr. Lengvenis buvo pakaltintas, kaip „špijonas” suimtas ir išvežtas. Kalėjime, kur
sėdėjo ligi pat revoliucijos, gavo džiovą. Grįžo 1919 m. ir 1922 metais pasimirė. [...]. Nuo
1915 m. ligi 1917 m. melnyčią valdė Monika Lengvenienė. 1918 metais Lesimas perėmė
melnyčią. Po 1920 m. įtaisė valcus, 1925 m. vilnų karšyklą (pastatė vilnoms šukuoti mašinas),
299