14.08.2013 Views

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

pridirbo visokių visokiausių — pirk jeigu tik reikia. Po šio paskutiniojo karo — šerinkos badas.<br />

Tuoj visos miestelio audėjos ėmėsi austi šerinką. Atsirado žmonių, kas pristatinėjo audėjoms<br />

bovelną, ašutus. (Šerinka — ašutinė, kurią deda į kostiumo atklastus). Visi patenkinti: ir audėjos,<br />

ir ašutų pristatinėtojai, ir kriaučiai, ir tas, kuris kostiumą siūdinasi. Uždirba visi. Arba vėl: dabar<br />

krautuvėje gali gauti bulbėms skusti peiliuką (skuteklį) tik dešiniarankis, o jeigu nueini ant<br />

turgaus ir perki skuteklį, tavęs meistras taip ir paklausia: „Katra ranka tamsta bulbes skuti: dešine<br />

ar kaire?” ir gauni skuteklį, kokio tau reikia. Žinoma, peiliukas nėra toks dailus, kaip krautuvinis,<br />

bet aštresnis ir tau patogus.<br />

Viekšnių miestelyje<br />

ūkių (kiemų) — 401<br />

gyventojų — 1918<br />

Viekšnių ūkininkų<br />

ūkių (kiemų) — 12<br />

gyventojų — 106<br />

Fermos kaimas<br />

ūkių (kiemų) — 22<br />

gyventojų — 149<br />

Pakalupės kaimas<br />

ūkių (kiemų) — 27<br />

gyventojų — 144<br />

Valsčiuje<br />

ūkių (kiemų) — 1643<br />

gyventojų — 10549<br />

Pagal 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymą<br />

1766 m. Viekšnių žydų bendruomenėje buvo 274 žydai.<br />

1847 m. Viekšnių žydų bendruomenėje buvo 1120 žydų.<br />

1897 m. Viekšnių žydų bendruomenėje buvo 1646 žydai.<br />

Iš viso gyventojų 2951.<br />

(Iš „Jevreiskaja Encikl.” V tomo, s. v. „Viekšnia”).<br />

Šiame apraše surašyti Viekšnių m. amatininkai ir verslininkai, gyvenę ir dirbę prieš 1914 m.<br />

karą ir po 1914 m. — iki 1941-43 metų. Kai kurie tebedirba ir 1972 m.<br />

1. Audėjos<br />

VIEKŠNIŲ MIESTELIO AMATININKAI<br />

1. Hintendorfienė (Aloyzo žmona) audė nuo 1930 m.<br />

2. Jankutė Pranė (gim. 1900 m.) audžia nuo 1931 metų. Dabar (t. y. 1972 m.) audžia tik<br />

mažosiomis staklėmis, nes didžiosiomis staklėmis audžiant reikia išsiimti patentą. Audžia<br />

divonus, staltieses, rankšluosčius, takus ir kt. Gyvena Vytauto g.<br />

3. Kugraitė, gyvena Papilės g. Audžia skudurinius takus.<br />

4. Plonienė (gim. 1881 m.) pradėjo austi nuo 1921 metų ir audė ligi 1970 m. Audė staltieses,<br />

divonus ir kt. Gyvena Vytauto g.<br />

5. Racaitė Barbora, gyv. Stoties g. Audė nuo 1920 metų divonus plačiosiomis staklėmis.<br />

6. Repšaitė Veroninka audė po 1920 m. Audė milus, divonus.<br />

7. Rupkaitės Marija ir Antanina, gyv. Mažeikių g. Pradėjo austi 1937 m. Audžia kapas,<br />

staltieses, divonus, rankšluosčius ir kt. (1972 m. audžia tik Marija Rupkaitė, gim. 1900 m.).<br />

274

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!