3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Antanas Grigas Viekšnių žemės ūkio mokykloje dirbo karinio parengimo vadovu.
Rūpindavosi dėstytojas tuomet taip populiariu, įsakmiai sureikšmintu būsimųjų mechanizatorių
kariniu-patriotiniu auklėjimu.
Pažymint pergalės 40-metį ir sumanė viekšniškiai praplėsti memorialą prie savosios
geležinkelio stoties. Mūšiuose dėl jos ypač pasižymėjo artileristai, tad Antanas Grigas buvo
įpareigotas parūpinti artilerijos pabūklą.
— Nelengva buvo šį uždavinį išspręsti, — pasakoja šiandien A. Grigas. — Teko ir sąjunginę
gynybos ministeriją pasiekti, kol Kaliningrado remonto gamykloje oficialiai gavome nurašytą 45
mm toliašaudį prieštankinį pabūklą.
Neilgtrukus patranka pakilo ant betoninio postamento, tapo dar vienu įprasmintu viekšniškių
karinio memorialo akcentu.
... Lietuva išsikovojo Nepriklausomybę. Griuvo amžini atrodę stabai, perkainojome vertybes.
Viekšniuose nebeliko tarybinių karo didvyrių vardais pavadintų gatvių. Viena jų šiandien Dariaus
ir Girėno, kita gi — Vinkšnų... Neaplenkė tolimo žemaičių miestelio ir tuometinių superpatriotų
siekis tuoj pat sugriauti visa, prieš ką dar vakar žmonės lenkdavo galvas.
Paminklinis akmuo šalikelėje tebestūkso. Matyt, neįveikė jo prieš dešimtį metų karštieji jauni
politikuotojai. O štai pabūklo šalia nelikę, tik mėtosi sudaužyti betoninio pjedestalo luitai.
— Ta patranka ne vienam buvo lyg krislas akyje. Traukė solidūs, tvarkingi jos ratai. „Ūkyje
praverstų”, — šaipėsi. Kartą užtikau, kad pabūklas jau išjudintas iš vietos, bandyta jį nutempti.
Tada ir pasirūpinau parsivežti patranką į kiemą. Antraip, ko gera, jau seniai būtų pavogta, išvežta
metalo pirkliams ir pragerta.
Tai Antano Grigo žodžiai. Ir šiandien jis tebedirba Žemės ūkio mokykloje. Vyr. mokytojas,
dėsto moksleiviams darbų saugą, moko kitų reikalingų dalykų. Gerbiamas miestelyje, tvarkingas
žmogus. Jau per penketą metų, kai jo kieme susiradusi vietą nuo postamento nuversta patranka,
gobšios akies „nebegundo” jos guminiai ratai.
— O kas toliau, šeimininke? Juk išleistas įsakymas nusiginkluoti, geruoju atidavusieji ginklus
bus amnestuoti? — ir rimtai, ir juokais klausėme A. Grigą.
Žmogus sutrikęs. Geriausia būtų grąžinti pabūklą prie memorialo mūšyje kritusiems
kareiviams. Bet kiek vėl kiltų aistrų, politikavimo!
Nemato kol kas problemos sprendimo ir Viekšnių seniūnas Antanas Kuodys. Didelių darbo
sąnaudų nebūtų, didelių pinigų memorialui sutvarkyti taip pat nereikia. Viekšniuose gyvenantis
karo veteranas Škiela ne kartą prašęs išvežti patranką iš Grigo kiemo, sugrąžinti ją prie
paminklo. Tačiau ar visų nuomonė tokia pat? Vėl gali atgimti nereikalingas susipriešinimas,
įvairios politinės insinuacijos, pamirštant reikalo esmę.
Viekšniuose šia istorija domėjomės kartu su karo veteranų, kovojusių antihitlerinės koalicijos
pusėje, Mažeikių rajono tarybos pirmininku Vincu Šiaulių. Kokia jo nuomonė?
— Memorialą prie geležinkelio stoties viekšniškiai turėtų sutvarkyti, geriau jį prižiūrėti, —
sako V. Šiaulys. — Mūsų šalyje buvo persistengta, išgriaunant ne vieną paminklą buvusių
kruvinų mūšių vietoje. Kiek žinau, net Berlyne tebestovi monumentas rusų kareiviui, padėjusiam
įveikti fašizmą, pribaigti jį. Gegužės 8-ąją Europa, visas pasaulis mini antihitlerinės koalicijos
pergalę prieš hitlerinę kariauną. 9-oji Rusijoje pažymima kaip Pergalės ir žuvusiųjų atminimo
diena. Brangios šios datos ne tik mums, veteranams. Mūšiuose žuvusiųjų karių atminimas —
šventas.
Stankus Jonas. Daugėja kultūros vertybių // Santarvė. — 2000. — Liep. 8: ir Viekšnių
vaistinės nuotrauka. — Tekste: „Vien Viekšnių miestelyje yra 8, o seniūnijoje — 23 istorijos ir
kultūros paminklai. Tarp jų — dr. Biržiškos sveikatos namai, Gudų vandens malūnas, koplytėlė
su Pietos skulptūra Tučių II kaime, Santeklių senkapis, Žibikų mitologinis akmuo, Juoduoju arba
Meilės akmeniu vadinamas, daug senų kapinaičių kaimuose.”
Sučylienė Janina. Viekšniškiai — darbštūs ir kūrybingi žmonės // Būdas žemaičių. — 2000.
— Rugs. 29. — Tekste: „2000 gegužės 1 d. Viekšnių seniūnija oficialiai prijungta prie Mažeikių
rajono.” Seniūno Antano Kuodžio pasakojimas apie seniūniją. „Noriu pasidžiaugti praėjusią
vasarą restauruotu paminklu Vytautui Didžiajam. 1930 m. Viekšnių centre pastatytą paminklą
27