3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Ivanauskaitė Vita (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Žemaičių sapnai: tekstų<br />
folkloriškumas ir kontekstų reikšmė // Tautosakos darbai XXXIV. — Vilnius: Lietuvių<br />
literatūros ir tautosakos institutas, 2007. — P. 79—96. — Tekste:<br />
Sapnais tikinčiam žmogui, sulaukusiam tokio kontakto su mirusiuoju, nekyla jokių abejonių<br />
dėl atsiliepimo, sureagavimo būtinybės. Net ir tada, kai sapne maldos prašo giminystės ryšio<br />
neturintis žmogus, net ir tada, kai asmeninės sapnuotojo nuostatos tarsi ir prikišamai liepia<br />
nesišvaistyti pinigais. Viekšniškė Zuzana Beržanskytė ekspresyviai pasakojo, kaip sapne<br />
nesėkmingai bandžiusi derėtis su mirusiu pažįstamu dėl, jos nuomone, per didelės jo prašomos<br />
sumos (žr. LTRF md 135/33/). Vieni sapne išgirstiems reikalavimams paklūsta vedami<br />
paveldėtos tradicinio tikėjimo nuostatos nieko mirusiesiems negailėti, kiti — iš baimės, kad su<br />
mirusiais juokauti negalima. Mirusiųjų prašymus atspindinčiai oneirinių naratyvų visumai<br />
priskirtini ir pasakojimai apie sąmoningą gyvųjų atsisakymą deramai reaguoti į sapne gautus<br />
pranešimus. Juose paprastai kalbama apie tai, kokios nepatenkinto mirusiojo reakcijos sulaukia<br />
jo prašymo užpirkti mišias sąmoningai neišpildęs žmogus:<br />
Julijana parejosi [pas mišių neužpirkusį vyrą] pri tuos koknės [atsistojusi], vuo pėkta,<br />
vuo pėkta. Pajam katėlos svėid į kerči, kad ana drabstuos tas katėlas, kad ana žvang. Vuo<br />
tas [vyras] žėna aiške, kad ana mėrosi. Ons mata. Vuo bėja! Ryta metą atsikieli, bova<br />
sekmadienė ryts, tujau biega į bažnyčė ėr ožpėrka mėšias (LTRF cd 170/7/).<br />
Ūsaitytė Jurgita (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Apie vieną žemaičių<br />
dainuojamosios tradicijos pažinimo aspektą: XIX—XXI a. tautosakos užrašinėtojų pėdsakais //<br />
Tautosakos darbai XXXIV. — Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007. —<br />
P. 124—135. — Tekste:<br />
2004—2007 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto folkloristai, vykdydami lauko<br />
tyrimus Salantų, Žarėnų, Viekšnių, Židikų bei Ylakių apylinkėse, tiesiogiai stebėjo žemaičių<br />
gyvenimą, nuosekliai žvalgė ir fiksavo šiandienines folkloro apraiškas. Parsivežtos medžiagos —<br />
garso įrašų, nuotraukų, filmuotų vaizdų, taip pat asmeninių įspūdžių, dar neišblėsusių po<br />
bendravimo su vietos žmonėmis, — išties pakaktų, norint pateikti konkretų ir ganėtinai išsamų<br />
šiandieninį šio regiono folklorinės kultūros vaizdą.<br />
Žarskienė Rūta (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Žemaitijos instrumentinis<br />
muzikavimas ir jo pokyčiai // Tautosakos darbai XXXIV. — Vilnius: Lietuvių literatūros ir<br />
tautosakos institutas, 2007. — P. 179—193: iliustruota. — Tekste:<br />
Žemaičių muzikavimas XXI amžiuje<br />
Žemaitijos instrumentinį folklorą tyrinėjęs Antanas Auškalnis, remdamasis 1987 m.<br />
instrumentologinės ekspedicijos patirtimi, teigė, kad instrumentinio muzikavimo tradicija<br />
nutrūko maždaug XX a. septintame dešimtmetyje, o vėliau tik ruseno (Auškalnis 1990a: 8).<br />
Šiandien galima pasakyti, kad ji nors ir gana silpnai, bet teberusena iki šiol. Pastarųjų metų lauko<br />
tyrimai 7 Eržvilko, Salantų, Žarėnų ir Viekšnių apylinkėse atskleidžia žemaičių instrumentinės<br />
muzikos pokyčius, vykstančius jau XXI a. pradžioje. Atkreiptinas dėmesys, kad trijų pastarųjų<br />
ekspedicijų vieta buvo pasirinkta specialiai neatsižvelgiant į tai, ar tose vietovėse yra muzikantų,<br />
todėl jų duomenys gerokai skiriasi nuo Eržvilko ekspedicijos.<br />
Garsiame savo bandonininkais Eržvilke ir jo apylinkėse buvo užrašyta dvylika muzikuojančių<br />
pateikėjų; iš jų tik vienas buvo smuikininkas, o kiti grojo bandonijomis, koncertinomis, armonika<br />
ir akordeonu 8 ( 8 Eržvilko ekspedicijoje buvo užrašyta 170 muzikantų pagriežtų kūrinių, Salantų<br />
— 83, Žarėnų — 16, Viekšnių — 117 kūrinių). Salantuose užrašėme keturis pavienius<br />
muzikantus, grojančius daugiausia įvairiais dumpliniais instrumentais, ir vieną pučiamųjų<br />
orkestrėlį, sudarytą iš šešių žmonių. Žarėnuose pavyko užrašyti tik vieną liaudies muzikantą,<br />
grojantį smuiku ir armonika, antrojo, grojančio akordeonu, prieš keletą metų mirusio žymaus to<br />
kaimo muzikanto sūnaus, nepavyko rasti namuose. Dar apklausėme ir dėl silpnos sveikatos jau<br />
keletą metų nebegrojantį buvusį to kaimo armonikininką. Viekšnių apylinkėse aplankėme<br />
devynis grojančius ir penkis dėl įvairių priežasčių jau nemuzikuojančius pateikėjus. Dauguma jų<br />
264
Change language