14.08.2013 Views

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

kilusiam iš Viekšnių seniūnijos Rekečių kaimo, 1928 m. gimusiam Viekšnių miestelio gyventojui<br />

Henrikui Jarušauskui ir 1921 m. gimusiam Troškučių kaimo gyventojui Steponui Barauskui.”<br />

Kontvainytė Eufemija, Juozo (Šiauliai—Viekšniai). — 1998. — Gruod. 3. — Žodžiu:<br />

Viršaitis Kontvainis Juozas, Jono [1874] — 1928-07-08. „Viekšnių vaistinėje muziejuje<br />

eksponuojamas pasas su viršaičio — mano tėvelio parašu. Pasas išduotas 1923-01-05, vadinasi,<br />

tėvelis tuomet buvo Viekšnių viršaičiu. Tėvelis mirė 1928 metų liepos mėnesio 8 dieną, 54 metų<br />

amžiaus. Viekšniškiams gerai žinoma Uršelė, mums einant Mažeikių gatve pro ąžuolą, man vis<br />

primindavo — „įsižiūrėk gerai, čia tavo tėvelio sodintas ąžuolas Motinos dienai”. — [Vadinasi,<br />

ąžuolas pasodintas iki 1928-07-08, gal 1923 ar kitais metais — kada Juozas Kontvainis buvo<br />

viršaičiu. Antanas Smetona Viekšniuose lankėsi 1927 metais gal liepos mėnesį].<br />

Mūsų miesteliai: Viekšniai / Televizijos laida. — 1998-12-27 ir 1999-01-03. — Tekste:<br />

„Vėlesnę istoriją galėtų papasakoti gatvių sankryžoje gražiai šlamantis ąžuolas, išlikęs per visas<br />

negandas. Miestelėnai tvirtino, kad tai A. Smetonos ąžuolas, nors mums jis pasirodė ūgesnis.<br />

Šalia koplytėlė, apie 1928-uosius pastatyta kanauninko Jono Navicko rūpesčiu ir Prano Klimo<br />

lėšomis.”<br />

Kulikauskas Pranas, Zabiela Gintautas. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). —<br />

Vilnius, 1999. — P. 170, 210. — Tekste:<br />

1914 m. Viekšnių (Akmenės r.) kapinyne iškasta neaiškaus dydžio perkasa, kurioje rasta<br />

suardytų griautinių kapų ir VI-XII a. radinių. [Skyrius: Vladas Nagevičius. Kasinėjimai].<br />

Be archeologinių kasinėjimų, kurie iš visos B. Tarvydo veiklos geriausiai žinomi, jis rengė ir<br />

žvalgomąsias išvykas. Viena tokių ekspedicijų buvo surengta 1931 m. liepos 23—24 d. į<br />

Joniškio valsčiaus Kalnelio, Radikių, Zakiškių, Jauneikių, Linkaičių, Rudiškių kaimus, liepos 31<br />

d. žvalgyti Viekšniai, Miliai (Viekšnių valsč.), Krakiai, Naikiai (Mažeikių valsč.), rugsėjo 24 d.<br />

aplankyti Linksmučiai, Karašiliai ir Kareiviškiai, Paliečiai (Pakruojo valsč.) 599 . Tai buvo<br />

pirmosios regioninės žvalgomosios ekspedicijos Lietuvoje. [Skyrius: Balys Tarvydas. 599 išnaša:<br />

Kultūros paveldo centro archyvas. F. 1. A. 1. Nr. 27. P. 1—41].<br />

Imbrienė Vilhelmina. Kultūros paveldas Ventos regioniniame parke // Vienybė. — 1999. —<br />

Geg. 4. — Visas tekstas:<br />

Nuo 1991 metų rengiamos Europos kultūros paveldo dienos. Tai renginys, kurio metu<br />

Europos valstybės ir jų visuomenė atsigręžia į kultūros bei istorijos vertybes, ieško būdų joms<br />

pažinti ir išsaugoti būsimosioms kartoms. Šiemet Europos paveldo dienos Lietuvoje bus skirtos<br />

istorinių parkų bei želdinių apsaugai. Renginiai vyks rugsėjo mėnesį. Iki tol dar yra laiko ir<br />

galimybių įvertinti kultūros paveldo būklę mūsų rajono parkuose, visų pirma — didžiausio ir vis<br />

aktyviau veikiančio Ventos regioninio parko teritorijoje. Būtent čia istorijos ir kultūros<br />

paminklai, juos išsaugojus ir sutvarkius, gali ypač veiksmingai pasitarnauti visuomenės, ypač<br />

mūsų jaunimo, patriotiniam ugdymui.<br />

Ventos regioniniam parkui priskirti miškai ir kaimai Ventos bei Virvytės baseinuose tokių<br />

paminklų tikrai turtingi. Nors lėšų kultūros reikmėms ir stinga, sutartinai dirbant rajono<br />

savivaldybės institucijoms ir parko administracijai, kultūros ir istorijos objektai tik laimėtų.<br />

Malonu, kad Ventos regioninio parko vadovai kultūros vertybių ir istorijos paminklų<br />

išsaugojimui teikia pirmenybę. Tačiau kol kas pasigirti nelabai kuo turime.<br />

Parko teritorijoje yra 15 istorinės ir kultūrinės vertės pastatų, o kur dar kiti archeologijos<br />

požiūriu svarbūs objektai. Vargu ar įmanoma būtų atkurti visa tai, kas laiko ir politikos vėtrų<br />

sunaikinta, tačiau bent sustabdyti griovimo procesą reikėtų.<br />

Pažvelkime bent į nekilnojamomis kultūros vertybėmis įvardijamus pastatus ar sodybų<br />

fragmentus ir jų būklę. Gal tik aviatoriaus A. Griškevičiaus muziejaus būklė yra patenkinama. O<br />

kitur, net ir Viekšnių miesto pastatams, reikia skubios paramos. Pavyzdžiui, tik prieš ketvertą<br />

metų restauruota senoji Viekšnių vaistinė, o jau nuo stogo slenka čerpės. Lietuvos Didžiojo<br />

kunigaikščio Vytauto paminklo nukritęs tinkas, apgadinti lipdiniai, aptrupėję laipteliai. Daktaro<br />

A. Biržiškos sveikatos namų būklė avarinė, rengiamasi restauravimui. Profesorių Biržiškų<br />

25

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!