3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
šaltinių pagrindu M. Biržiškos parašyta knyga viekšniškių išties labai vertinama. Ja remiasi ir<br />
visi šiuolaikiniai Viekšnių krašto istorijos ir kultūros tyrinėtojai.<br />
5 A. Urbienės surinktą tautosaką žr. LTR 2489, 2490, 2494, 2496, 2497, 2514, 4634, 4635,<br />
4721, 4722, 4723, 4881, 5000, 5029, 5106, 5195, 5500, 6001, 6342, 5294, 5461. Daug šios<br />
kraštotyrininkės darbų saugoma Viekšnių bibliotekoje.<br />
6 B. Kerys šiuo, galima sakyti, savo viso gyvenimo darbu geranoriškai ir nesavanaudiškai<br />
linkęs pasidalyti su visais — tiek pačiais viekšniškiais, tiek tokiais užbėgėliais, kaip mes. Vieną<br />
„Viekšnių krašto” kompiuterinį egzempliorių jis padovanojo ir Lietuvių literatūros ir tautosakos<br />
institutui, taip sudarydamas mums išskirtines sąlygas gilintis į lankytų vietovių istoriją ir kultūrą.<br />
7 Pradžia jau yra. L. Būgienė šių metų LLTI tautosakininkų konferencijoje „Tautosakos teksto<br />
prasmė: lyginamasis aspektas” skaitytame pranešime „Liaudies pasakojimo atlikimo motyvacija<br />
ir prasmė: lyginamasis aspektas” rėmėsi kaip tik Viekšnių ekspedicijos medžiaga.<br />
Papročiai: Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas 1: Monografija. — Kaunas: Žiemgalos<br />
leidykla, 2007. — 184 p. — Tekste minima ir Amelijos Urbienės surinkta medžiaga.<br />
Stundžienė Bronė. Kuo gyvas žemaičių folkloras // Liaudies kultūra. — 2007. — Nr. 1. —<br />
P. 44—49. — Tekste:<br />
Jau trečius metus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto folklorininkai vykdo lauko<br />
tyrimus Žemaitijoje, siekdami užčiuopti pagrindines šio regiono šiuolaikinės folklorinės<br />
tradicijos tendencijas. Maždaug dešimties žmonių grupė 2004—2005 metų vasaromis jau dirbo<br />
Salantų, Žarėnų krašte pagal Valstybinio mokslo fondo finansuojamą tarpinstitucinę programą<br />
„Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai: Vakarų Lietuva”, o pernai tyrimai buvo tęsiami<br />
Viekšniuose ir jų apylinkėse. Praeitų metų tęstinės programos „Regioniniai folklorinės kultūros<br />
procesų tyrimai. Žemaitija” darbus rėmė Kultūros ministerija. Už galimybę po 2005 metų toliau<br />
tirti gyvąją žemaičių tradicinę kultūrą institutas dėkoja Kultūros ministerijai.<br />
Kaip ir anksčiau, pernai ekspedicijos dalyviai, rinkdami ir fiksuodami įvairias folkloro<br />
apraiškas, dvi savaites tarsi iš vidaus stebėjo tradicinės kultūros situaciją, ypač daug dėmesio<br />
skirdami naujausiai, pastaraisiais metais išryškėjusiai žmogaus laikysenai tradicinės kultūros<br />
atžvilgiu. Taigi buvo keliamas ne vien įprastas tikslas užrašinėti tautosaką ir toliau gausinti<br />
archyvines bei publikuotas žemaičių tautosakos kolekcijas. Siekta fiksuoti kur kas platesnę<br />
kultūrinę panoramą, mėginant apibendrinti būtent šiuolaikinių miestelio ir kaimo gyventojų<br />
vidinį kultūrinį imperatyvą, jų savivoką ir požiūrį į tradicinėje kultūros erdvėje gyvuojančius<br />
reiškinius, folklorą bei nustatyti, kaip, kokiu lygmeniu plačiame tradicinės kultūros kontekste<br />
šiandien galima kalbėti ne tik apie istorinius, bet ir dabartinius regioninius žemaičių folkloro<br />
savitumus. Iš tyrimų akiračio stengtasi neišleisti apskritai visos daugiabriaunės Viekšnių<br />
kultūrinio landšafto erdvės, vienaip ar kitaip susijusios ir su dabartine žmogaus pasaulėvoka. To<br />
nenustatysi vien iš šiandien dar užrašomos tautosakos, reikalingi daug platesni tyrimai, kurie<br />
leistų giliau pažinti jos kontekstą (seniau apie tai spręsta iš žmonių gyvenimo būdo, susijusio su<br />
visu apeigų, papročių kompleksu) ir padėtų išryškinti bei tiksliau apibrėžti folklorinės kultūros<br />
tiek tęstinumo, tiek kaitos motyvacijas. Tokiems tyrimams laiko patikrintų tyrimo metodikų dar<br />
neturime, nors pagrindinius darbo principus vis akivaizdžiau diktuoja kaip tik pastaraisiais<br />
metais įgyjama patirtis. Kartais pradėti tenka nuo labai elementarių dalykų. Antai Viekšniuose,<br />
be sukauptos rimtesnės istorinės informacijos — dokumentuotos ar kitaip aprobuotos, apie<br />
kultūrinės erdvės savitumą bei tolimus laikus siekiančias jo ištakas galima spręsti jau ir iš pačių<br />
viekšniškių sudaryto ir miestelyje eksponuojamo turistinių objektų žemėlapio, siūlančio susirasti<br />
įvairias žymesnes šio krašto istorines vietoves, įspūdingus gamtos kampelius, tarp jų ir tuos, kur<br />
auga šventos pušys ar esama mitologinių akmenų, ir senas tradicijas turinčius vadinamuosius<br />
apžadų kapelius. Tokios vietinių kultūros žmonių savais tikslais susmaigstytos gairės savaime<br />
verčia pasidomėti, ar tai tik mūsų laikams būdingas reklaminis turistų prievilas, ištrauktas iš jau<br />
istorine tapusios kultūrinės atminties, ar ši mitologizuota erdvė iš žmogų supančios artimos<br />
aplinkos dar kaip nors atsiliepia šio krašto gyventojų pasaulėvokoje.<br />
242
Change language