3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Purvėnai: Akmuo su Dievo pėdele. Beišino miške. Sakoma, įminta, kada akmenys buvo
minkšti (1988 m., MMT — Mokslinė metodinė kultūros ir istorijos paminklų apsaugos taryba).
Pagal VK (Lietuvių kalbos instituto Abėcėlinę lietuvių vietovardžių iš gimtosios kalbos
kartoteką), akmuo buvo vadinamas Slapuku (Slapoks), ir Velnias bėgdamas užšoko ant jo, įmynė
savo pėdą. Beišino miškelio pakraštyje buvo didelis ir plokščias akmuo, kurį 1944 m. bolševikai
susprogdino. Nuo šio akmens „pėduotojo” link ėjo lyg akmenų tiltas — grindinys (Pauliaus
Povilo Šverebo archyvas). — Nurodyta literatūra.
Purvėnai: Ąžuolas. Augo apie 250 m. į pietvakarius nuo A. Beišino ūkio. Buvo 1,5 m.
skersmens, apie 300 m. senumo. 1921 m. nukirstas. Padavimai: 1. Napoleonas, bėgdamas iš
Rusijos per Lietuvą, paslėpė čia 7 statinaites raudonųjų. Po karo prancūzai dar prašė rusų caro,
kad leistų išsikasti lobį, bet čia pinigų ieškojo tik rusų inžinieriai. 2. Vaidendavosi ožys, jautis,
kurie puldinėdavo praeivius. 1912 m. čia rasta 10 plonų sidabrinių monetų. — Nurodyta
literatūra.
Purvėnai: Raganos kalnas. Kaimo laukuose, 500 m. į pietryčius nuo buvusios J. Undžiaus
sodybos, 30x30 m. dydžio. Buvo rastas žalvarinis kirvelis, anksčiau rasdavo „saidokų”. —
Nurodyta literatūra.
Purvėnai: Vietovė. Vietovė kaime, iki II pasaulinio karo buvusioje J. Lapkaus žemėje, į
pietus nuo Purvo upelio. Padavimai: Čia paskendo bažnyčia. Kasant toje vietoje duobę, buvo
rastas metalinis mėnulis (?), storų ąžuolo lentų. [...]. Lauke, kuriame pagal pasakojimus yra
užkeikta bažnyčia, irgi randama senoviškų padargų. — Nurodyta literatūra.
Santekliai: Ąžuolas. Prie kelio Santekliuose augo didelis ąžuolas. Padavimai: 1. Prancūzai
(Napoleonas) bėgdami šioje vietoje pakasę 5 statines aukso (skrynią aukso — LTR 4881/71). 2.
Žmogus sapnavęs, kad po ąžuolu paslėpti pinigai, ėjo kasti ir būtų iškasęs, bet sukliudė
pasivaidenęs nepaprasto ūgio vyras. — Nurodyta literatūra: Lietuvos istorijos instituto
tyrinėjimai 1948 metais; Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus archyvas 1/13; LTR
4881: 71, 72, 74; 5106/147; Juodakis V. [Knyga:] Balys Buračas. — Vilnius, 1971. — Nr. 82.
Santekliai: Virvytės dalis. Ties Santeklių (Palnosų) dvaru. Padavimas: Čia nuskendo
piemenė ir kas septinti metai septintą mėnesį tris kurios nors mėnesio savaitės dienas lygiai
dvyliktą valandą upėje pasirodo pana su pinigų skrynia, sėdinti ant skrynios krašto, kojas
nuleidusi į vandenį, besišukuojanti ilgus plaukus (plaukai net vandenyje mirksta — tokie ilgi).
Niekas nežino, kaip tą paną išvaduoti (LTR 4721/163).
Svirkančiai: Akmuo su pėda. 100 m. į pietus nuo kelio iš Svirkančių į kelią Viekšniai—
Pievėnai, Vaizgelienės pievoje, priešais Jankausko sodybvietę (už kelio), ganyklose. Akmuo
piramidės formos, truputį smailėjančia viršūne. Kraštinių ilgis prie pagrindo: vakaruose 1,3 m.,
šiaurėje 1,7 m., pietryčiuose 1,4 m., rytuose 2,2 m., akmens aukštis apie 1 metrą. Šiaurės vakarų
pusėje plokštumos apačioje akmenyje iškalta 19x5 cm. dydžio ir 5—6 cm. gylio žmogaus pėda.
Kiek nenatūraliai ji susiaurėja ties „kulnimi” (iki 1,5 cm.). Be to, matyti dvi pirštų duobutės —
nykščio ir visų kitų pirštų kartu. — Prie teksto dvi 1963 metų nuotraukos. — Nurodyta literatūra:
AP (P. Šemeta, 1958 07 15); VAK 29/192.
Tučiai (Nevarėnų seniūnijoje): Kapeliai. Gintalo dvaro pušyne yra senkapiai, kur buvusi
Dievo motinos koplytėlė, laikyta stebuklinga. Padavimai: Čia stovėjusi bažnyčia. — Nurodyta
literatūra (Žemaičių prietelius. — 1930. — Liep. 17.).
Užlieknė: Veselės kapinės. Tarp Užlieknės ir Viekšnių, ant kalnelio, prie pat kelio. Senos
atviros kapinaitės, kuriose stovėjo keli pakrypę mediniai kryžiai. Padavimas: Buvo pasakojama,
kad XVIII amžiaus pradžioje čia kelyje susitiko du vestuvininkų pulkai. Vieni jų važiavę į
Viekšnius, į jungtuves, kiti buvo grįžtantys po sutuoktuvių. Būdami bajoriškai išdidūs, pulkai
susiginčijo, susišaudė. Mušėsi, žuvo ir abu jaunieji. Visi žuvusieji buvo ant kalnelio palaidoti. Iš
to kilo Veselės kapinių pavadinimas. — Nurodyta literatūra.
Vietovė Virvytės ir Ventos santakoje. Šioje vietovėje, pasakojama, augo trys vinkšnos.
Padavimai: Čia buvo šventa senovės lietuvių ąžuolų (?) giria, kurioje lietuviai melsdavosi savo
23