3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Žolinė — šv. Mergelės Marijos ėmimas į dangų. Bažnyčiose šventinamos gėlės ir žolynai.
Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis bažnyčiose laikomos specialios pamaldos, meldžiamasi už
mirusius, lankomi kapai.
Kalendorinės ir religinės šventės mažai arba tyliai buvo švenčiamos tarybiniais metais. Po
Atgimimo senosios tradicijos sugrįžta. Gaila, bet neretai šventės tampa besaikiu lėbavimu,
kalėdinių dovanų dalijimu. Arba visuotiniu pinigų, saldumynų, kitų produktų rinkimu per
Užgavėnes. Turės praeiti nemažai laiko, kol išmoksime gražiai ir kultūringai švęsti.
Tarybiniais metais buvo švenčiamos taip vadinamos tarybinės šventės: Tarptautinė darbo
žmonių solidarumo diena, Pergalės Didžiajame Tėvynės kare diena, Konstitucijos diena,
Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos metinės ir kitos. Kolūkyje gražiai buvo minima
Tarptautinė moters diena.
Tarpukaryje Vasario 16-ji — Nepriklausomybės diena — niekuo nepasižymėjo, nes šventė
buvo jauna. Privaloma buvo tik iškelti Lietuvos Valstybės vėliavą, priešingu atveju grėsė bauda
— penki litai. Sovietmečiu ši šventė buvo uždrausta. Dabar, kai ją vėl galima švęsti, kultūros
namuose organizuojamas minėjimas su programa, bibliotekoje veikia parodos. Dirbantiems tai
yra nedarbo diena, o bedarbiams mažai kuo iš kitų išsiskirianti diena. Vėliavas vasario 16-ąją irgi
labai mažai kas iškelia.
Mūsų senoliai labai sunkiai dirbo, tačiau mokėjo linksmintis. Vasaros metu buvo rengiamos
gegužinės gražiose pievelėse arba daržinėse. Retkarčiais buvo pakviečiami dūdų orkestrai ar
kapelos. Eiliniais sekmadienių vakarais grodavo pavieniai muzikantai. Šokdavo valsą, polką,
cvinką, krakoviaką (klumpakojį), padispaną, fokstrotą. Geriausi muzikantai Medžialenkėje buvo
bandonija, smuiku, klarnetu ir kontrabosu (basedla) grojantis Povilas Šlaustas, smuikininkas
Jonas Gailius, armonikininkai Stasys Garalis ir Pranas Garalis, Užlieknėje — armonikininkas
Jonas Antanavičius, Lėlaičiuose — klarnetininkas Antanas Žiulpa.
Povilas Šlaustas grojo su savo sūnumis Povilu, Izidoriumi ir Aleksandru ir sudarė
Medžialenkės kaimo kapelą, kuri grojo tik per šventes. Lėlaičiuose irgi buvo susidaręs
orkestrėlis. Vadovavo muzikos mokykloje mokęsis ir nuo vokiečių besislapstantis mažeikiškis.
Toks orkestras per Naujus Metus aplankydavo visas kaimo sodybas. Eidavo vakare. Pirmą maršą
trenkdavo lauke, kad visi kaimynai girdėtų. Maršas kiekvienoje sodyboje paprastai būdavo vis
kitas. Pirmą dalį muzikantai grieždavo, o antrąją dainuodavo. Kartais šeimininkai jau miegodavo
ir nenorėdavo naktibaldų įsileisti ir vaišinti, duoti pinigų. Tam jie turėjo „slaptą ginklą”, prieš
kurį atsiverdavo visos durys. Jei po kelių maršų durys vis neatsiverdavo, tada jau trenkdavo
Prezidento maršą. Jei šeimininkas grojimą dar ištverdavo, tai pradėjus dainuoti „Du broliukai
kunigai, du broliukai urėdai”, šokdavo iš lovos ir tvirtovės vartai atsiverdavo, o pro jas išlįsdavo
ranka su pora litų saujoje. Kas galėjo ištverti tokią gėdą, kad grojant Prezidento maršą, durys
neatsivertų.
Minėtasis Antanas Žiulpa 1959—1960 m. grojo Viekšnių patriūbočių komandoje. Pokaryje
Užlieknės kaime buvo susibūrusi kapela, kurioje grojo Alfonsas Pakamanis, Jonas Končius,
Pranas Vilius, Augustinas Milieška. Šiandieniniai savamoksliai muzikantai Užlieknėje yra
Henrikas Eisimantas, Vytautas Rimkus, Saulius Memys, Bronius Pilypas, Arūnas Batavičius,
Nila Lukošienė (baigusi kultūros mokyklą).
Dabar retai kas dainuoja savo malonumui. Senovėje skardžiabalsiai dainininkai dainuodavo
net sunkaus darbo metu. Lėlaitiškis Kostas Barauskas ardamas savo skambiu tenoru plėšdavo ant
viso kaimo: „Čiulba čiulbutis, gieda lakštutė ant putino šakelės”. Užlieknėje geri dainininkai
buvo Antanas Mikalauskas, Jadvyga, Stefanija ir Petronėlė Reškytės, Meinoriuose — Justinas
Raustys, Valė Pranauskaitė, Medžialenkėje — Domas, Simonas ir Jonas Gaudiešiai, Simas
Kuodys, Antanas Galminas.
Dar prieš keletą metų Užlieknėje gyvavo vyrų ir moterų giedorių komanda. Joje giedojo:
Elena Knizikevičienė, Nadežda Vilienė, Stanislava Valtienė, Augustina Martinkienė, Aldona
Šlaustienė, Stasys Šlaustas, Pranciškus Valantis, Antanas Vaičius, Juozas Bartkus ir kiti. Jų
giesmės į amžinojo poilsio vietas palydėjo daugelį užliekniškių. Šlaustams mirus ir kitiems
pasiligojus (visi pagyvenę) laidotuvėse ir metinėse nebegieda. Sekmadieniais ir per šventes dar
susirenka pagiedoti į bažnyčią. Giesmininkų pamaina neruošiama.
228