3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

tam tikrai tautai simbolis, dažniausiai liaudies šokių ar dainų atlikėjų. Lietuvoje tautinis
kostiumas pasirodė XIX a. pab.—XX a. pr., taigi jau nykstant kaimo tradicinei aprangai,
vadinami „liaudies kostiumu”.
3. Bernotienė S. Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVIII a. pab.—XX a. pr. Vilnius, 1974
(toliau — Lietuvių liaudies moterų...). P. X—XII; Glemžaitė M. Lietuvių tautiniai drabužiai.
Vilnius, 1955. P. 65—66; Lietuvių liaudies menas. Drabužiai (toliau — LLM. D). Vilnius, 1974.
P. XXVIII—XXX; Lietuvių liaudies menas. Vilnius, 1993. P. 16; Tamošaitis A. Lietuvių moterų
tautiniai drabužiai. Kaunas, 1939 (toliau — Lietuvių...). P. 133—158; Tamošaitis A. Lithuanian
National Costume. Toronto, 1979 (toliau — Lithuanian...). P. 210—231.
4. Bernotienė S. Valstiečių prijuosčių spalvos // Spalva lietuvių liaudies mene. Vilnius, 1988
(toliau — SLLM). P. 64; Bernotienė S. Lietuvių valstiečių skaros // Liaudies meno savitumas.
Vilnius, 1984. P. 49—54; Kulikauskienė V. Regioniniai vyrų drabužių spalvų ypatumai // SLLM.
P. 44—45; Mastonytė M. Žemaitijos moterų drabužiai XIX a.—XX a. pradžioje // Iš lietuvių
kultūros istorijos. T. 4. Vilnius, 1964. P. 141—155; Miliuvienė M. Moterų liemenių spalvos //
SLLM. P. 64; Šidiškienė I. Lietuvių valstiečių išeiginių marškinių puošyba XIX a.—XX a.
pirmojoje pusėje // Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje. Kaunas, 1989 (toliau —
Liaudies kūrybos...). P. 179; Šidiškienė I. Žičkai audiniuose ir drabužiuose // SLLM. P. 81—82;
Istoriko-etnografičeskij atlas Pribaltiki. Odežda. Riga, 1986 (rusų kalba). (Toliau — IEAP. O).
5. Tamošaitis A. Lithuanian... Plate 13.
6. Bernotienė S. Lietuvių liaudies moterų... Il. 266, 267—269, 270—271, 272—273, 274—
275; LLM. D. Il 385, 386, 399, 414, 415, 426—427, 429.
7. Tai buvo jungtinė Lietuvos dailės muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda.
Eksponatus parinko ir kostiumus sukomplektavo D. Bernotienė ir S. Bernotienė.
8. Eksponatus parinko ir kostiumus sukomplektavo O. D. Aleknienė.
9. Miliuvienė M. Moterų liemenių spalvos // SLLM. P. 64.
10. Bernotienė S. Lietuvių liaudies moterų... P. XII.
11. Bernotienė S. Ten pat.
12. IEAP. O. P. 123.
13. Tumėnas V. Žemaičių rinktinių juostų ornamento bruožai // Žemaičių praeitis. T. 1. P. 166.
14. Yra išlikęs tamsaus apatinio sijono fragmentas su vilnoniais siūlais šešėliavimo technika
pažemiuose išsiuvinėta spalvotų gėlių pyne (LNM EMS 6020); šviesaus rusvai pilko milo
sermėgėlė, kurios krūtinė, apykaklė ir rankogaliai puošti juodais išsiuvinėtais vingeliais ir
smulkiomis stilizuotų augalų šakelėmis (LNM EMO 144).
15. Gimbutienė M. Baltai priešistoriniais laikais. Vilnius, 1985. P. 139.
16. Rudytė D. Kojinės, autai, jų parišimas // Liaudies kūrybos... P. 186.
17. Rudytė D. Ten pat.
18. IEAP. O. P. 153.
19. Tamošaitis A. Lietuvių... P. 133.
Milius V. Žemaičių etnologijos bibliografija. — Vilnius, 1997. — 60 p.
Morkūnienė J. Kailių išdirbimas Lietuvoje XIX a. antroje—XX a. pirmoje pusėje // Lietuvos
etnologija: Amatas ir kūryba. — Vilnius, 1997. — T. 2. — 316 p. — P. 111—206. — Tekste:
P. 115: „Taip pat panaudota vertinga medžiaga apie kailių išdirbimą, surinkta kraštotyrininkų:
A. Urbienės apie Viekšnių miestelio [...] kailiadirbį.”
218