3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

visas daineles. — Vilnius, 1988. — Kn. 2. — P. 448—460. — Nuotraukos: 106, 107, 109. —
Tekste: Vincas Deniušis. Patrūbočiai: Broliai Žiulpos, broliai Pundziai, Povilas Udra ir jo
komanda, Ignas Balvočius ir jo komanda. Dainininkė Gyvolių kaime Emilija Grybauskienė: „Be
manęs Gyvolių kaime dar gera dainininkė yra Mačienė, o Ramoniškių kaime Elena Šiaulienė.”
Urbienė Amelija. Aš ir mano seneliai: Vaikystės vaizdeliai. — Vilnius, 1989. — 48 p.
Veisienė D. Liaudiška šventė Paragiuose // Vienybė. — 1989. — Birž. 24: iliustr. — Tekste:
Renginys 1989 05 27. Etnografiniai ansambliai atnaujintoje, rekonstruotoje Lazdynų Pelėdos
sodyboje Paragiuose.
Rozga Leopoldas. Vaikams apie vaikystę // Vienybė. — 1989. — Spal. 14. — Tekste:
Ištraukos „Beržai” ir „Laikas bėga...” iš Amelijos Urbienės knygos „Aš ir mano seneliai”.
Spalio 28 dieną savo 70-metį pažymėsianti Viekšnių vidurinė mokykla gali didžiuotis šimtais
savo auklėtinių, kurie savo darbu ir kūryba turtino bei puošė gimtąjį kraštą. Tarp mokyklos
auklėtinių darbų šventės dalyviai matys ir šią kuklią knygutę, „Vyturio” leidyklos šiemet išleistą
vaikams. Tai Amelijos Urbienės beletrizuoti pasakojimai apie čia, Žemaitijoje, Viekšnių
apylinkėse, prabėgusią vaikystę. Autorė gimė 1909 metais netoli Viekšnių, čia lankė mokyklą. Ji
yra atlikusi didelį kraštotyrininkės darbą, aprašiusi šio krašto amatus, papročius, tautosaką,
šventes. Didelį pluoštą savo darbų prieš keletą metų kraštotyrininkė padovanojo gimtiesiems
Viekšniams, prie aviatoriaus A. Griškevičiaus muziejaus veikiančiai etnografinei ekspozicijai.
Manome, kad ir suaugusiems skaitytojams bus malonios pora ištraukų iš A. Urbienės knygos
„Aš ir mano seneliai”.
Leopoldas Rozga.
Čiubrinskas V. Lietuvių valstiečių trobesių statybos apeigų struktūra ir funkcijos (XIX a.
II p.—XX a. pr.) // Lituanistica. — 1990. — Nr. 4. — P. 32, 39. — Tekste: „Netinka gyvenamąjį
trobesį statyti toje vietoje, kur anksčiau kada nors ėjo kelias: „Kelias — šventa vieta, juo kunigas
su Švenčiausiuoju važinėja”. Užrašyta Viekšniuose. Nurodytas archyvas: Istorijos instituto
Etnografijos skyriaus rankraštynas. Byla 836. Aprašas 4.
Tokius juos prisimenu: Kalvio Domo Stonkaus pasakojimas apie savo kaimyniškus
santykius su profesoriais Biržiškomis / Domo Stonkaus (g. 1912), gyv. Viekšniuose, pasakojimą
užrašė 1985 m. birželio 24 d. Amelija Urbienė // Vienybė. — 1990. — Rugpj. 23.
Merkienė A. Stainės Lietuvoje: Realijos ir leksemos sąsaja (XVI—XX a.) // Lituanistica. —
1994. — Nr. 1 (17). — P. 7. — Tekste: „Arklidė su patalpa arklininkui buvo paplitusi daugelyje
Lietuvos vietų. Ji minima [...] 1773 08 13 Tryškių seniūnijos Pavirvyčio vaitystės, 1775 06 24
Viekšnių seniūnijos [...] inventoriuose.” Nurodytas archyvas: Lietuvos valstybinis istorijos
archyvas. F. SA. B. 3910. L. 2.
Elekšis Juozas. Aš mačiau. — Vilnius, 1995. — 106 p. — Tekste: Skyrius žemaičių kalba
„Ožgavienes” apie Užgavėnes Lėlaičių kaime.
Piškinaitė-Kazlauskienė L. Žvejyba metiniais Lietuvos vidaus vandenyse XX a. 3—9
dešimtmetyje // Lietuvos istorijos metraštis: 1994. — Vilnius, 1995. — P. 74, 75, 91. — Tekste:
Metinys — palaidinė. Skrituliai — ripkos. Alfonsas Pikevičius [...] nurodė, kad po karo Ventoje
metiniai buvo daromi iš storo, o pavadėliai — iš plonesnio špagato. [...]. Viekšnių žvejai
vėgėlėms gaudyti skirtas varlytes nulupdavo.
Jurkuvienė T. Šiaurės Žemaitijos liaudies drabužių ornamento bruožai // Mažeikiai: Praeitis,
dabartis ir perspektyvos: Konferencijos, įvykusios 1996 m. kovo 2—3 d., medžiaga. —
Klaipėda, 1997. — 160 p. — P. 144—153. — Tekste:
Žemaitijos liaudies tekstilės, taip pat ir kostiumo, ornamentika sistemingiau dar netyrinėta.
Palyginus nedaug tėra paskelbta medžiagos apie atskirų Žemaitijos dalių kostiumo ypatumus,
213