3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3.1. NESUSKIRSTYTOS Į POSKYRIUS ŽINIOS
„Čia išeina ant licitacijos p. Moros Daubiškių dvaras...”, Viekšniai / K. P. — (Iš Lietuvos)
// Vilniaus žinios. — 1907, liep. 3 (16) (nr. 82), p. 2. — Žinios aprašui iš: Lietuvos bibliografija:
Serija C. Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos. 1907. D. 1. — Vilnius, 2004. — 448 p. —
P. 204. — [K. P. čia — Petras Gudauskas].
„Viekšnių parapijoje po banku pavesti...”: [apie dvarų išpardavimą] / K. Pegas. — (Iš
Lietuvos) // Vilniaus žinios. — 1907, liep. 18 (31) (nr. 95), p. 3. — Žinios aprašui iš: Lietuvos
bibliografija: Serija C. Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos. 1907. D. 1. — Vilnius, 2004.
— 448 p. — P. 204.
„Viekšniškiai, dagirdę kad banko bus parduodami dvarai...”: [apie valstiečių sujudimą ir
Viekšnių gyventojų išpuolį prieš žydus] / Naujikas. — (Žinios iš Lietuvos) // Lietuvos ūkininkas.
— 1907, liep. 11 (24) (nr. 28), p. 428—429. — Žinios aprašui iš: Lietuvos bibliografija: Serija C.
Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos. 1907. D. 1. — Vilnius, 2004. — 448 p. — P. 204. —
[Naujikas čia — Jonas Klimas].
Svajonėlė. Apleistas senovės paminklas // Žemaitis. — Telšiai, 1928. — Gruod. 22. —
Nr. 50-51 (174-175). — Tekste:
Apleistas senovės paminklas.
Tirkšliai. (cy) Prie Tirkšlių Žemalės vieškelio už Lėlaičių dvaro yra taip vadinama Stripeikos
koplyčia. Ji visai apleista: be stogo, beirstanti. Seniau šiai koplytėlei atremontuoti Žemalės
klebono buvo renkamos aukos, bet kuriam tikslui jos sunaudotos — nežinia, nes koplytėlei nieks
nė lentgalio neprikalė.
O visgi nevertėtų taip palikti jos be dėmesio. Joje ir dabar randasi apdegęs Jono Stripeikos
1696 m. laidotas grabas. Ilgus metus — ligi pat didžiojo karo tas lavonas nepuvęs ir tik ištikus
gaisrui apdegė. Yra toj koplytėlėj ir kitų grabų, laidotų 1786 1806 metų tarpe. Apie a a. Stripeiką
ir jo koplytėlę apylinkėj eina daug padavimų. Reikėtų šį praeities paminklą apsaugot nuo
išnykimo.
[Pasirašė: Svajonėlė].
N. J. [Navickas Jonas]. Viekšnių bažnyčios praeitis // Verslas: Savaitinis lietuvių
prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. — 1937. — Nr. 29—30 (283—284). —
Liep. 16. — VI metai. — P. 3—4. — Tekste:
„Pirmoji Viekšnių bažnyčia, medinė, buvo įkurta 1634 m. toje vietoje, kur dabar Vandens
gatvė atsiduria į Ventą. Ventos vaga tuomet ėjo pagal Čekų kalną. Iki pat Didžiojo Karo ties
bažnyčios buvimo vieta, ant Ventos kranto, stovėjo dar keli seni kryžiai, atskardyje galima buvo
rasti žmonių kaulų — tai vis prie bažnyčios buvusių kapų liekanos. Antroji bažnyčia, irgi
medinė, buvo toje vietoje, kur dabar stovi mūrinė koplyčia. Trečioji bažnyčia, dabartinė,
pastatyta ant supiltos aukštumos — kalvelės apie pusantro šimto metrų atstumo nuo koplyčios.
Ši bažnyčia mūrinė, iš plytų, pailga, kryžmiai pastatyta. Stilius iš lauko baltiškai gotiškas, viduje
romėniškas. Bažnyčia pastatyta 1854 m. klebono kun. Bytauto, parapijiečių lėšomis. Miško
medžiaga buvo nemokamai gauta iš Viekšnių seniūnijos. Pakonsekravo vyskupas M. Valančius
1855 m. gegužės mėn. 29 d. Per Didįjį Karą, 1915 m. birželio mėn. 14 d. vokiečių šoviniais
uždegta, sudegė, bebuvo likusios tik mūrinės sienos. 1921 m. klebonas kun. Izidorius Valys-
Gudavičius atstatė ją senosiose sienose. Statybos darbą vedė technikas V. Landauskis, daug kur
Lietuvoje statęs bažnyčias. Visą miško medžiagą dovanai davė Teklė Gružauskaitė, Sonteklių
dvaro savininkė. Kad ne jos gausi auka, negreit tebūtų imtasi statyti. Rekonsuliavo Žemaičių
Kapitulos pralotas Jonas Maironis-Mačiulis 1921 m. gruodžio mėn. 21 d. Bažnyčios Patronas Šv.
Jonas Krikštytojas. Bažnyčia yra parapijinė. Prie jos priklauso miestelis ir 53 kaimai su 9992
gyventojais — katalikais. Be šių katalikų gyventojų skaičiaus, parapijoje yra dar keli šimtai
kitatikių, kurių dauguma žydai, gyveną miestelyje. Bemaž visi parapijos katalikai gyventojai
kalba žemaitiškai, tik 27 lenkiškai ir 3 latviškai. [...]. Dabartiniuose Viekšniuose kai kurios
2