3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

ŽVALGYMO DARBAI
Rajono paminklotvarkos vyr. specialistė Eugenija Kupliauskienė sakė, kad apie radinį ji
informavo Kultūros paveldo centrą.
Atvykusi trijų archeologų grupė, lydima rajono paminklotvarkininkės, atliko žvalgymo darbus
trijų Mažeikių gatvės Viekšniuose namų — 74-ojo, 76-ojo ir 78-ojo — sklypuose. Metalo
detektoriumi iš suardytų kapų archeologai suradę žalvarinį juostinį žiedą, sagą su kilpele ir
vazoninio koklio fragmentą.
Apžiūrėję visą minėtą teritoriją, Kultūros paveldo centro archeologai spėja, kad visos trys
minėtos sodybos stovi ant kapinyno. Archeologo Broniaus Dakanio nuomone, smėlinga kalvelė,
kur įsikūrusios šios sodybos, prieš šimtmečius buvusi didesnė. Žmonės arė, kasė, augino ir
nuiminėjo derlių.
Pati gamta keitė reljefą, vėjai nupustė viršutinį žemės sluoksnį. Pamažu visa tai, kas kažkada
buvo gelmėse, pasikėlė į paviršių. Žemė atidavė tai, ką prieš amžius buvo priglaudusi.
TIRS NEŽINIA KADA
Neseniai Savivaldybė gavo Kultūros paveldo centro direktoriaus pasirašytą dokumentą,
kuriuo informuojama, kad minėtoje vietoje yra „kultūrinę vertę turintis objektas — senosios
kapinės arba kapinynas”.
Nustatyta, kad metalo detektoriumi rasti žalvariniai dirbiniai priklauso XVII—XVIII amžiui.
Archeologai taip pat konstatavo, jog „surasto paveldo objekto tikslios kultūrinės vertės
nustatymui reikalingi žvalgomieji archeologijos tyrimai”.
Šiais metais jiems atlikti centras lėšų skirti negali, nes jos nenumatytos jau patvirtintose
tyrimų darbų programose.
Centras prašo rajono Savivaldybę prisidėti prie šio kultūros paveldo objekto žvalgomųjų
archeologijos tyrimų. Kol bus nustatyta tiksli kultūrinė vertė ir ribos, parengti dokumentai ir
objektas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, jo „teritorijoje
būtina laikytis paminklosauginių reikalavimų”.
PALAIKUS TYRĖ EKSPERTAI
Žmonių kaulai ir kiti radiniai, kurie pateko į prokuratūros darbuotojų rankas, buvo perduoti
Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Kaip informavo prokurorė Asta Kudrauskienė, atlikus kaulų
ekspertizę nustatyta, kad jiems ne mažiau kaip 100 metų.
Daugiausia tai jaunų moterų, vyrų, vaikų kaulai. Vyresnių žmonių kaulų tarp jų labai mažai.
Kaulai liko teismo ekspertizės centre. Kiti radiniai — maždaug 3 cm skersmens žalvarinis
žiedas, metalinė plokštelė ir, kaip spėjama, barzdaskutis — tebeguli prokuratūroje.
ISTORIKŲ ĮKAITAI?
Kultūros paveldo centro archeologai laikinai darbus nutraukė. Kaip sakė L. Motuzienė, rajono
paminklotvarkininkė ją informavusi, kad moteris daržus galinti sėti, o su naujuoju sodu teksią
palaukti.
— Gera sakyti — „palaukti”, o ką man daryti? — klausia L. Motuzienė. — Buvau nusipirkusi
sodinukų, vaiskrūmių... Kur juos turėjau dėti? Atidaviau giminaičiams. Norime daryti kapitalinį
namo remontą. Ruošiausi pirkti statybines medžiagas, atsivežti žvyro, žemės. Visko teko
atsisakyti. Visi darbai sustojo neribotam laikui. Nusipirkom namą, sklypą, jie — mūsų
nuosavybė. Deja, nieko daryti negalime. Suprantu, valdžia dabar neturi lėšų nuodugnesniems
archeologiniams tyrinėjimams. Jie gali palaukti. O kuo mes dėti? Net ir parduoti sodybos dabar
nebepavyktų.
Anot L. Motuzienės, po šio netikėto radinio jų sklype Viekšniuose sklandančios įvairiausios
kalbos. Ne tik kad karas, maras čia suguldė šiuos žmones, bet ir kad čia sulaidoti bėgančios
Napoleono kariuomenės likučiai.
199