3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Povilas Daujotas:
— Tu mon neaiškink. Junga dar kasė. Pasidėrbo dvė laives velnėškas, padėrbo tėltą, kasė tuo
salą, vežė unt pylimo. Aš bovau tuoks pėimou. Tavis unt svieto nebov daa. Darė pylėmą. Ir Junga
dvė laives sudiejo, apdėngė tas laives, padarė tuokį plaustą. Kasė tuo salą i pylė... tuos žemes
vežė unt tuo pylėmo. Mas liubam... pri tuos saluos bov akmou tuoks velnišks, vuo tėn didlee gili
bovo, liubam išbrėsam, unt akmens... Anuo nieks neiškielė. I tuo salą daa galų gali, kap tu kad
sakaa, staigee nupluovė kėik belėko. Pylėmo nebelėko, ejo ledaa vės stūmė stūmė... I dingo kap
malūno neblėko.
Plonis Vladas. Kapėnų apylinkės. — 2006. — Liep. 16. — Žodžiu: Tekstas perrašytas iš
diktofono. — Tekste:
Nu, bovo, ir čia pri malūno Skleipių tėlts. Tik Gudūse nebovo. Unt vuožių tėlts. Su arklees
važious. Anų rudenį išem, pavasarį įded. I daug praveš, kad i po dvidešim maišų. Čia [Skleipių
malūną] Kundruots valdė, Kundratavičius tuoks bovo, vuo Gudų — Jungienė bovo. Tuokia
muotriška našlie.
Šiuipys Antanas. Viekšnių advokatai. Unikienė. — 2006. — Spalio 10. — Žodžiu: Tekstas
perrašytas iš diktofono:
Barauskas Jonas bovo, baltą raištį bovo užsirėšės. Barkauskas bovo tėn [varomas su
kanauninku J. Navicku sušaudyti]. Šimtu procentu — Barkauskas. Barkauskas bovo advokats
pėnsininks. Ne Barauskas, tikrai. Tikrai Barkauskas. Aš prisimenu anų, senuks i bovo tuoks.
Buvo du advokatai — Barkauskas ir Lengvenis. Tas Lengvenis gyveno pas Unikienę. Unikienė
— amerikonka. Jie statė Stulpino malūną. Iš Stulpino nupėrko i užbaigė statyt ta Unikienė. Ir čia
turiej... Akmenės gatvelėj, sankryžoj, tuoks didelis nams buvo, a šeši, a aštuoni tie kambariai.
Ana jau bovo našlie. Lengvenis — Unikienės kavalierius. Vuo tas bovo Amerikos lietuvis.
Laisvamanis. Sakė, kad palaidojo Žibikų pušyne, ne kapeliuose, bet šiame gale ont kalnioko
tuokio. Paskou, sako, kad iškasė i kažkas nuoriejo auksinius akuliorius nujimt anam. Bet čia
pasakos tuokios bovo. Bet aš girdiejau, kad jis yr palaiduots laisvamanių kapinėse Alkiškiuose.
Vuo ta Unikienė... keporę apsimaukšlinusi... Senukė jau buvo visiškai. Kavalieriaus nebreikiejo
anai. Vuo tas Lengvenis gražus vyrs, su akiniais... Eini pro malūną, i pradedi kėlt į kalniuką, vuo
čia — gatvelė. Tuoj sankryžuoj. Ant Kalvarijos [žemės] mono sesuo turiejo namą, i dabar tebie
dar tas nams. Kalvarijos bovo, kor Vytauto su Akmenės gatve susiein. Tame smailiajame klyne
tokiame. Tėn bovo Kalvarijos tuos dėrbtuvės. Smirdiedavo iš tuolo. Leidies žemyn — gatvelė
ein, sankryžuo yr tas Unikienės nams.
Kriaučiūnas Stanislovas. Maišų kėlimas Viekšnių malūne. — 2009. — Liepos 18. —
Žodžiu. Iš įrašyto į diktofoną Bronislovo Kerio ir Stanislovo Kriaučiūno pokalbio:
— Nu kaap tėn tus maišus keldavo?
— Nu tai buvo bėlingis, specialus prietaisas.
— Nu tuoks rats bovo?
— Ja, ja, ja.
— O kas tų ratą sokdavo?
— Nu tai bovo, tas ratas vuo tam i bovo. Linciūgas pritvirtints. Nuleisdavo į vežėmą,
sujimdavo du a tris maišus, suners. Nu tėn ratą soks. Liubi unšlipi, i spyruoklę tėi, ėini vuot ir
sokaas. Nu kap jau pakel, tuos durys atsidaro, bėlingio. Tie maišaa pasikielė, durys užsidaro,
toukart nuleid, nu vuot ir tus maišus...
— Vuo tas žmuogus a viens sokdavo, a daugiau?
— Nu jeigu atvažiuodavo du, viens būdavo vežime, kur sutvarko kad galietų kelt, palingou tų
linciūgą ka jau gal’ kelt’, nu vuo kėts tėn aukštaa.
— Nu ir ons a su ronkuom, a taip lėpdavo? Gal’ tėn i ronkuom pasokt.
— Nu, matai, jau sunkiau, bet būdavo su kuojuom.
— Su kuojuom ein tais...
195