3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Viekšnių prijungimo prie Mažeikių rajono klausimą. Mažeikiškiai pirmieji krašte pradėjo statyti
mažąsias elektrines, kurios veikia Sedoje ir Renave, rengiama Ukrinuose.
UAB „Datavis” generalinis direktorius Vladas Petkevičius BŽ sakė, kad paramos lėšos,
įgyvendinant projektą, sudaro 36 procentus išlaidų. Dar tikimasi pritraukti tarptautinių fondų lėšų
užtvankoms sutvarkyti, įrengti praleidimo takus žuvims. Reikės pinigų ir aplinkai, nes prie
užtvankos suvažiuoja daug poilsiautojų.
Viekšnių malūne pagaminta elektros energija patenka į vieningą krašto energetinę sistemą.
Pardavimo kaina — 1 kw/h kainuoja 24,6 cento. V. Petkevičius sakė, kad energija perkama
padidinta kaina kaip įgyvendinantiems vietinio užimtumo projektą. Tikimasi, jog projektas
atsipirks per 7 metų.
Senasis malūnas
— Viekšniuose yra 2 vietos, kur renkasi žmonės. Tai prie bažnyčios ir malūno, — šmaikštavo
UAB „Viekšnių malūnas” direktorius Kęstutis Stupuras.
Jis susirinkusiems priminė senojo Viekšnių malūno praeitį. Šiemet šiam technikos paminklui
sueis 105-eri metai. Paminklas yra saugomas valstybės.
Vandens malūnai — būdingas Lietuvos kraštovaizdžio elementas. Malūnai buvo kaip pajamų
šaltinis. Anuomet į malūnus rinkdavosi daug žmonių. Tai kartu buvo ir kultūros židiniai, naujų
idėjų skleidimo centrai. Malimu užsiiminėjo kelių krašte gyvenančių tautų atstovai: vokiečiai,
žydai, latviai. Prie Ventos upės vandens malūnai stovėjo kas 4 — 4,5 km atstumu vienas nuo
kito. Jie buvo vadinami miestelio ar savininko vardu. Malūnų steigėjais buvo net vyskupai. Štai
Alsėdžių ir Varnių malūnus įsteigė Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Apie tai jis rašė:
„...įsteigiau savo ir viso miestelio patogumui iš savo pinigų. Valdžia man tebuvo davusi vietą
malūnui pastatyti”. Papilėje malūnu rūpinosi vietos klebonas. Beje istoriniai šaltiniai liudija, kad
Žemaičių vyskupas iš žydo už malūno nuomą kasmet gaudavo po 500 rublių. Anais laikais tai
buvo dideli pinigai.
Naujuose malūnuose procesai kompiuterizuoti. Toks jau yra veikiantis Kretingos vandens
malūnas. Viekšnių malūnas bus graži išimtis, nes jis veiks kaip senovės technikos paminklas.
Viekšnių malūnas pastatytas iš raudonų plytų Pranciškaus Lengvenio 1897 m. Pradėjo veikti
1898 m. Nebemalė grūdų nuo 1995-ųjų. Projekto autoriams pavyko sutvarkyti senąją įrangą. Tai
padarė Akmenės rajono „Ventos meistrai”.
Algimanto Minioto nuotraukos.
Knabikas Liudvikas. Atsiminimai / Bronislovo Kerio pokalbis su Liudviku Knabiku Fermos
kaime. — 2004. — Liep. 30; Rugpj. 1. — Žodžiu. Tekstas perrašytas iš diktofono.
— Če bovo unt Kalopio netuolėi, pri pat Mažėikių gatvės, kap nusilėidi pru Požerskio gatarus
tėn, če y tas prūds tuoks iškasts, kuoks tėn malūns bovo! Kėt kart senų senuovie. Unt rato krėto
vondou, šupliem sukuos...
Daujotas Povilas, Noreikis Pranciškus. [Santeklių apylinkės: Jungo malūnas, keliai,
Senventis, tiltai, Beržo brastva] / Povilas Daujotas ir Pranciškus Noreikis papasakojo Bronislovui
Keriui 2006. — Birž. 4. — Žodžiu. Tekstas perrašytas iš diktofono:
Povilas Daujotas:
— Brasta pri malūno. Vasarą, ka liub kaitros būs, par tuo brastą galiej su naginiem išeit, tėik
liub išseks. Pruo malūną reikiejo pravažiout, kor ejo ejo... kanals atej į malūną, par tus pūskus,
par tų tėltą išvažiout, pruo kūtes reikiej soktėis par brasvą. Apačiuo pylimo. Vasarą ka liub
pylimą sutvarkys, ondou nebišeis liub, sukels, skaituos, tų pylimą, nuseks taap, kad čia vėins
tuoks tarpėlis bovo — galiejo paršuokt, čiut čiut bebiegdavo vondou. Jagu būdavo tuoki... Nu,
žinaa, ne kuožną metą, bet būdavo tuokių metų, kad... išdžiūdavo ir... Ypatingaa karas kap ejo,
kap vuokiečee ka traukies. Taas metaas.
Bronislovas Kerys:
— Dabar, kap ein kels į vėršų... Tas kels... Nebovo tuo kelio?
193