3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Biržiška (1886 02 23—1964 01 27) — Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius,
inžinierius ir matematikas, kariškis, nemaža nuveikęs kuriant tarpukario Lietuvos kariuomenę.
Nors pokarinėje Vilniaus universiteto istorijoje neminimas jos rektoriaus M. Biržiškos vardas,
nors Universiteto mokslinėje bibliotekoje niekas nepriminė jos buvusio direktoriaus Vaclovo
Biržiškos, nors buvo nutylimas ir Viktoro Biržiškos indėlis į matematikos mokslą, tačiau vargu
ar buvo įmanoma bent kiek plačiau tyrinėti literatūrą, tautosaką, raštiją nesiremiant Mykolo ir
Vaclovo Biržiškų darbais, o iš Viktoro Biržiškos parengtų vadovėlių ir konspektų mokėsi
daugelis studentų.
Paveldėję iš tėvų didelį pareigos ir atsakomybės jausmą, savo talentą skyrė tėvynei, iki mirties
dirbo jos labui ir tikėjo ją būsiant laisvą ir šviesią. 1944 m. pasitraukę į Vakarus, Biržiškos mirė
užatlantėje.
Paminklą atidengė į iškilmes atvykęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas.
Paminklą pašventino Telšių vyskupas A. Vaičius. Prezidentas A. Brazauskas kalbėdamas
pabrėžė, kad šio paminklo atidengimas — tai šventė visai Lietuvai, taip pagerbiame didžius
Biržiškų giminės vyrus. Visi jie gyveno ir dirbo savo tautos labui, Biržiškų namuose visada degė
skaisti tautinio sąmoningumo liepsna. Prezidentas padėkojo viekšniškiams, kad jie gražiai
įamžino savo garbiųjų tėviškėnų atminimą. Susimąstykime, sakė Prezidentas, prie šio paminklo
— čia didieji Biržiškos, amžiams stovį, kad primintų mums, kaip svarbu stoti į darbą už Lietuvą.
Iškilmėse kalbėjo Telšių vyskupas A. Vaičius, Biržiškų atminimo įamžinimo komisijos
pirmininkas, Vilniaus universiteto rektorius R. Pavilionis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius
B. Vaškelis, Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sakalas, Seimo narys V. Landsbergis, Biržiškų
giminės vardu žodį tarė susisiekimo ministras J. Biržiškis, kalbėjo rajono meras K. Inta,
paminklo autorius Č. Pečiukas, kiti.
Ant šešių paminklo šoninių plokščių — brolių profesorių ir jų tėvų bareljefai ir užrašai,
trumpai nusakantys jų nuopelnus gimtajam kraštui. Tik prasidėjus Atgimimui viekšniškiai vieną
miestelio gatvę galėjo pavadinti Biržiškų vardu, ant išlikusio jų namo buvo pritvirtinta
memorialinė lenta. Dabar iškilo ir paminklas. Ilgas buvo Biržiškų sugrįžimas į savo gimtinę —
jis truko penkis dešimtmečius.
Atidengus paminklą, vakar Viekšniuose prasidėjo mokslinė konferencija „Viekšnių kraštas ir
profesoriai Biržiškos”. Ji tebevyksta ir šiandien, konferencijoje bus perskaityta 18 pranešimų.
Vakare koncertavo Biržiškų draugijos etnografinis ansamblis „Poilsėlis”, Akmenės, Mažeikių
rajonų meno kolektyvai.
Ruškys Vytautas. Viekšniuose atidengtas paminklas Biržiškoms // Šiaulių kraštas. — 1995.
— Rugpj. 26: ir nuotraukos.
Viekšniuose atidengtas paminklas Biržiškų šeimai // Lietuvos aidas. — 1995. — Rugpj.
26: ir nuotrauka.
Lungys R. Biržiškų sugrįžimo šventė Viekšniuose // Vienybė. — 1995. — Rugpj. 30: ir
nuotraukos. — Tekste: 1995 m. rugpjūčio mėnesio 25 dieną, penktadienį Viekšniuose atidengtas
paminklas Biržiškoms.
Jonikienė Roma. Nuosavybės teisė apgaubia Lazdynų Pelėdos muziejų // Vienybė. — 1996.
— Vas. 10.
Navickienė-Aleksandravičiūtė Zofija. Ką bežinome apie senuosius dvarus? // Vienybė. —
1997. — Spal. 1: Ir 2 nuotraukos: „Nežinomo fotografo nuotraukose buvęs Pavirvytės dvaras
1938 metais iš fasadinės ir kiemo pusės”. — Visas tekstas:
Per mūsų šalį vilnija Europos paveldo dienos, kurių tema „Dvarai ir rūmai Lietuvoje”.
Daugelyje rajonų ir miestų įvyko ar tebevyksta tam skirti renginiai, parodos. Antai su Utenos
krašto dvarais galima susipažinti Antano ir Motiejaus Miškinių centrinėje bibliotekoje, kur
eksponuojami parkų planai, schemos, Saldutiškio, Leliūnų, Jasonių ir kitų dvarų archyvinės
nuotraukos, neseniai įvyko didelis susitikimas Leipalingio dvare. Daugiausia šiuo metu lankomi
Suvalkijos ir Aukštaitijos dvarai, nes jie iš tiesų įspūdingesni, negu mūsų apylinkėse buvę. Jie
19