3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Jasaitienė Silva. Senasis malūnas atgijo: [Viekšnių] // Vienybė. — 1988. — Gruod. 8: Jono<br />
Brenciaus nuotraukoje: Juozas Pocius (kairėje) ir Antanas Mažeikis. — Visas tekstas:<br />
Kelerius ilgus metus tylėjo senasis Viekšnių malūnas, kuriame 35 metus išdirbo Juozas<br />
Pocius. Niekas nemanė ir malūno prikelti naujam gyvenimui — išgraibstė, po detalę išvežiojo<br />
įrengimus, smuktelėjo žemėn pastatas, lygiagrečiai su juo tarsi nuseko ir sraunioji Venta.<br />
Tačiau, kad vandens jėga varomą malūną kaip archainę liekaną per anksti uždarė ir išdraskė,<br />
parodė laikas. Viekšnių gyvenvietės pensininkų ir kituose susiėjimuose vis dažniau pasigirsdavo<br />
balsų, kad malūnas reikalingas, kad viekšniškiai neturi kur gyvuliams sumalti grūdų.<br />
Prikelti senąjį malūną naujam gyvenimui ėmėsi rajono statybos organizacija. Išliejo naują,<br />
kiek aukštėlesnę užtvanką, pakilo Venta, gražesnis pasidarė kraštovaizdis. Paskui suskato ieškoti<br />
girnų. Žvalgėsi jų po Joniškio, Šiaulių rajonus, rankiojo iš senų vėjo malūnų. Sustatė,<br />
paremontavo gerokai sukežusį malūno pastatą. Ir štai sugaudė jo turbinos, sukdamos malūno<br />
įrengimus. Grūdai pilami pirmajame aukšte, specialiomis linijomis jie pakyla į antrą aukštą, kur<br />
sukasi dvejos girnos. Jomis per dieną sumalama apie 40 tonų grūdų. Kol kas miltai malami tik<br />
gyvuliams, o ateityje planuojama ir valcuoti. Kad tik būtų ką valcuoti, kad tik būtų iš ko skanius<br />
kaimiškus pyragus kepti.<br />
Prie malimo agregatų darbavosi Juozas Pocius. Traukia jį malūnas, nes čia prabėgo jo,<br />
Didžiojo Tėvynės karo dalyvio, daug taikaus gyvenimo metų. Veteranas sakosi čia tik laikinai<br />
dirbąs, nes yra kam jį pakeisti — malūnininko amato moka Antanas Mažeikis. Jis dabar ir<br />
vadovauja malūnui. Tačiau tiek metų, kiek jų malūne praleidau aš, vargu ar ištvers, — priduria<br />
J. Pocius. — Pažiūrėkite, kaip dulka...<br />
Miltų debesys tvyro malūne. Traukia skersvėjai, šalta. Dirbti čia nemiela. Reikia įrengti<br />
ventiliacijos įrengimus, reikia geriau paremontuoti buitines patalpas. Daug ko dar reikia, nes<br />
statybininkai, perėmę savo žinion malūną, skubėjo jį atidaryti, kad viekšniškiai turėtų kur savo<br />
sklypeliuose išaugintus miežius, avižas ar mišinius sumalti, ir daug ko dar nespėjo padaryti čia<br />
dirbantiems žmonėms.<br />
Kol kas malūno pajėgumai neišnaudojami, nes jo paslaugomis mažai naudojasi (o gal nežino<br />
apie jas?) apylinkės gyventojai. Tą dieną, kai lankėmės malūne, čia sukiojosi Vaikų internato<br />
darbininkai, tampydami grūdų ir miltų maišus. Sugedo internato malūnas, tad ir pasiprašė<br />
pagalbos Viekšniuose, juk nestovės gyvuliai nešerti, kol sutaisys savo įrengimus. Tačiau<br />
atvykėliai kraipo galvas dėl kainos. Brangoka mokėti po 2 rublius už 100 kilogramų. Visada taip:<br />
kas moka pinigus, tam brangu, o kas juos ima, — pigu... Nemažai malūno atstatymas kainavo<br />
statybininkams, norisi tai, kas išleista, susirinkti. Be to, ir malūno išlaikymas prisideda. Užtat<br />
nauda — ne tik statybininkams, bet ir klientams.<br />
Ruškys Vytautas. Varžytinėse parduotas kultūros paminklas // Šiaulių kraštas. — 1995. —<br />
Bal. 15. — P. 3. — Visas tekstas:<br />
Varžytinėse parduotas Gudu vandens malūnas — pirmas tokio likimo sulaukęs rajono<br />
kultūros paminklas.<br />
Vokiečio Jungos 1924 metais Virvytės pakrantėje pastatytas malūnas pastaruoju metu<br />
priklausė Mažeikių „Janos” uždarajai akcinei bendrovei. Ji, imdama paskolą iš Mažeikių žemės<br />
ūkio banko, buvo užstačiusi paminklą ir šį prarado nepajėgdama sugrąžinti pinigų. Naujoji<br />
malūno savininkė Mažeikių „Vistos” uždaroji akcinė bendrovė antstoliams ne tik sumokėjo 107<br />
tūkstančius litų, bet ir sutiko su Kultūros vertybių apsaugos departamento reikalavimu išlaikyti<br />
objekto paminklinę vertę.<br />
Sruogienė Vanda. Pamirštoji pionierė // Vienybė. — 1996. — Liep. 5, 10, 13, 17, 20, 24. —<br />
Tekste:<br />
„ Prie dvaro sodybos į Viekšnių pusę buvo vandens malūnas — iš dvaro jį nuomojo bene trijų<br />
kartų suvokietėjusi latvių Jungų šeima. Ventos pakrantėse, miškely, kas pavasarį praeivį<br />
svaigindavo savo kvapu daugybė žydinčių pakalnučių ir ievų. Vasarą akį traukė didelės baltos<br />
vandens lelijos Ventoje, prie malūno užtvankos. [...]. Santeklių malūno nuomininkai atsidūrė<br />
Vokietijoje, po karo audros išlikusios trys dukterys globojo 95 metų senelę Lacienę Šlezvig-<br />
188
Change language