3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3.5.1. MALŪNAI
Visa Lietuva: Informacinė knyga. — Kaunas, 1931. — Tekste: Pavardės, verslai. — Žinias
aprašui pateikė Algimantas Muturas. A. Muturo pateiktoje ištraukoje:
Eil. Pavardė, vardas Adresas Verslas
1 Jungas A. ir V. Gudų kaimas Vandens malūnas
Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų,
pramonininkų ir amatininkų laikraštis. — 1937. — Nr. 29—30 (283—284). — Liep. 16. — VI
metai. — P. 5. — Tekste:
Malūnai. Viekšnių valsčiuje yra šie vandens malūnai: 1. Joselio Lesemo, prie Ventos,
Viekšnių m-ly, 2. Reingoldo Lačo, prie Ventos, Krakių kaime, 3. Krišjanio Berzinio, prie
Pievupio, Stočkų kaime, 4. Bernardo Kondrotavičiaus, prie Virvytės, Skleipių km. ir 5. Teklės
Gružauskaitės, prie Ventos, Sonteklių kaime, 6. Alvinos Jungienės, prie Virvytės, Gudų kaime ir
T. Antano Silkinio, prie Pievupio, Lielaičių kaime.
Inž. M. Pavyzdingai atstatoma įmonė Sontekliuose: [Vandens malūnas] // Mažeikių tiesa
(LKP(b) Mažeikių apkomo ir apskr. vykd. k-to organas). — 1945. — Spal. 8. — Nr. 37. —
Tekste:
„Pavasarį, lankantis Sonteklių malūne, gavosi liūdnas vaizdas. Reikėjo tik laukti diena po
dienos visiško malūno sugriuvimo. Tokio didelio pajėgumo malūne vos sukosi tik vienos
girnelės, sumaldamos į parą tik 350 kg., transmisijos ašis sukalta su blėka, judėjo tratėdama, o
turbina dirbo kaip jai patiko, tabaluodama į visas puses. Trobesiai buvo dangumi kloti ir ant šono
pakrypę ruošėsi sugriūti. [...]. Paskyrus nauju vedėju drg. Damulį, reikalai smarkiu tempu
pradėjo taisytis. [...]. Pirmiausia sutvarkė turbiną, taisyklingai sumontuodamas kaušus, ilgai
ieškojęs, surado vienoj sugriautoj įmonėj tinkamą transmisijos ašį, atgabeno į malūną. [...].
Buvęs vedėjas Klevinis nesugebėjo apsaugoti malūno dinamos ir leido išvežti, o drg. Damulis
surado kitą dinamą, pats ją įrengė ir įmonė dabar turi šviesą, tuo galėdama dirbti ištisą parą. Visai
sudilusioms girnoms surado reikalingos medžiagos ir greitu laiku bus apliedintos naujos girnos.
[...]. Ten pat malūne yra zeimeris ir skiedrom drožti mašina. [...]. Sonteklių malūnas aptarnauja
Vegerių, Akmenės, Laižuvos ir Viekšnių valsčių didelę apylinkę.”
Kastanauskas K. Sename malūne [Viekšnių] // Pergalės vėliava. — 1956. — Lapkr. 7.
Valiukas J. Malūnininkas Vladas Juodinkus // Pergalės vėliava. — 1959. — Birž. 13. —
Tekste: 11 metų dirbęs Gudų malūne, perėjo į Viekšnių Lesmano malūną. Malūno mediniai ratai
— turbinos pakeistos dviejomis turbinomis. Viena turbina — 45 arklio jėgų.
Butkevičius I. Etnografinės ekspedicijos 1971 metais // Lietuvos istorijos metraštis: 1972. —
Vilnius, 1973. — P. 286. — Tekste: „V. Milius tęsė žemaičių malūnų tyrinėjimus palei Ventą ir
jos intakus. Surinkta duomenų apie 46 vandens malūnus. Autorius pažymi, kad daug jų XX a.
pirmoje pusėje buvo prie Virvytės ir jos intakų (net 26).”
Žilevičius R. Dvi meškos piaunas... // Vienybė. — 1974. — Rugpj. 3. — Tekste:
Malūnininkas Juozas Pocius. Pradėjo dirbti Tytuvėnuose. Viekšnių malūne jau 20 metų. Malūno
stalius V. Jadinkus. J. Čekanauskas.
Urbienė Amelija. Viekšnių melnyčios istorija: 1975 metų aprašas // Urbienė Amelija.
Etnografiniai aprašai: Aplankas Nr. 5. — P. 27—31 // VVB, VM. — Tekste:
„Viekšnių melnyčia pamūryta iš raudonų plytų. Baigta statyti 1897 metais. Ją pastatė
Pranciškus Lengvenis (1855—1922). [...]. Pranciškus Lengvenis buvo Milių kaimo ūkininko
sūnus. [...]. Kai statė melnyčią, supylė pylimą ir užtvenkė Ventą. Pakilęs Ventoje vanduo
185