3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

— A Deniušis neateidavo, muokytuos?
— Ne ne ne. Tas muokytuos bovo sūnus. Ale bet tėvėlis bovo muzikonts. Klernetą geraa
grajėjė Deniušis senasis. Vuo tų, aš tų jaunųjų ne nepažint nepažėnau. Bovo tuoks... če su
Žilinskiene gyveno, Dargis Kazimiers (anuo bruolis bovo tėn kame pėinininku). Mėkužis bovo
pėrma, grajėjė su klernetu. Aš išmuokau vėsą tuonacėją iš Mėkužio Jūzapo. Paskou ons pajiemė
tenuorių, aš turiejau su klernetu eit. Je je, Žebrauskee bovo, anėj gėismių ne. Keturi bruolee
bovo, anėj vėsė mozikontaa. Bet kėts su armoniją, kėts su barabanu, kėts... kų tėn daa nežinau
anėj... Anėj tik šuokius, Žebrauskee...
— Nu dar biški i tarybinees, i tarybinees daa grajijau.
— Daa apėj kuliamuosios mašėnos dalis kų nuors...
— Yr drumulis. Yr pu dromolio mantelis, tas vadėnams yr. Mantelis pu dromolio. No, i
paskou yr viejalkos. Vėina aukštaa, kėta žemaa yr. Ka jau unt čystų ein. Vuo kor bovo kėt kart
mašinos unt pusčysčių, ta tik vėina — vėins vies tebovo. Vuo kor pareej grūdaa...ar nešies į vėršų
par ontrus puktelius, viel kėtė sėitaa. Tad tada bovo dvė viejalkos. I pareis gatavaa į maišus
grūdaa... Kuol’ aš anuo padėrbau, kuol sukrauluojau... ui, išeej. Pusontro mienesio. No vuo taap
reedelės, sėitaa, no i daugiau mašinaa nebier. No i paskirstyms. Grūdų paskirstyms.
— Kur tų arklį kinkydavo?
— Aaa, priekie vuorčiukaa, štelvuogo [l tariama minkštai] nebovo. Dėšlis, vuorčiukaa... Jagu
su puora, greičiau. Vuo jagu keturees reek vežt’, jau daugiau — i štelvuogaa dedaas. Štelvuogs
— ka dabarčiou puorą arklių nuori pakinkyt’, a į federes, aba į plūgą, jug pėrma yr štelvuogs. Pri
štelvuogo y če šitaa vuo vėins vuorčiuks, če yr ontras. Ta tada tik pakinkysi tų arklį. A neatsimeni
dabaa?
— Tai kur priekis, tėn, kor šiaudaa ein?
— Je, je, tėn priekis. Gerklie vadėnama. Je, par gerklę išeej vėskas. Pradžiuo mašinuoms eej
vėinami šmuoti i smolkėjee, i stombėjee pelaa. Paskou pradiej jau skėrt’. Bedėrbont žmuogus jug
išsituobulėn. Meistras pats jug jau išgalvuo. Dabaa jau šiame laike ein par tekinius če į priekį,
kor jau zars netuol šiaudų. Če iškrimt stombėjee pelaa. A če šiuo pusie tekinių, apačiuo pu
mašina, če smolkėjee. Tėn būs priekie dvė — trys naštos jau nunešt’, vuo če tik vėina. Pradžiuo
par vėina vėskas taap jau eej. A talažee? Vėršou vėršou. Talažee [kirčiuota pirma a], talažaa.
Pataiso talažį dar, dar iškėš vėiną šėinvežę daržinie, ontrą šėinvežę, i daa iškel duris dvejas,
vėršou unčkel. Padėdėn, do iš pantuos jam, tėn unt tuo talažio, vuo tėn daa yr leidies i dvė
muotrėškos. Iš tėn jau jam, doud leidiejou, leidies jau...
— Aaa, Knabėks nediejo pavardžių niekam, kūleklė i gan. Dėrbo ir Užlėiknie mašinas tuoks
žmuogelius, bov meistrus. Parsunkes, parsunkes padoudi, ons spaudėmą pats užjam. No kartaas
reek biškį šaltame laiki ugnį biškį padout’, kibirkštį kad pagautų. Vuo taap dėdlee lėngvee anėj
eejo, blakstuonaa. Dėržas visumat unždiets unt motoro ir mašinos, unt kūleklės. Bovo pruosaa
tuokėj, motorą suksi — dėržs nein. Paleidee motorą, motors jau ein, pradedi pruosus prieejis,
ronkenos tuokės dvė, tuoks rats, spaudi spaudi iš palėngvo, jau jiemė, jau jam jam jam jam...
palėngava jau pagavo pagavo dėržą, jau į chodą įvarė — klankt!. Pastūmee ir pruosaa tuokėj
įsiveržė vėdou špoulie ontruoji špoulie ir tada ein, tada ein kūleklė.
— Internacionals, tas bov vuokėšks muturėlis. Jau sens palėko. Pas Jėnkėlį, je žydą, užsakė...
No tad... iš Anglijuos tas žyds partaukė. Vuo tų aš nebžėnau, ar anų Kuchalskis če kalvis pajiemė
tų Internacionalą. Daa kų nuors biškį soko anam če tuo kalvie galbūt. Kartaas elektros nier, a kų.
Kėt kart bov i ta elektra štruopaas tuoke nestipri, pri žydo ka bovo. Nebžėnau, kor tas palėko
Internacionals, bet ruoduos kad bov pajiemis Kochalskis kalvis, če ons pryš Požerskiou gyveno.
— Aaa mas tik matiem, ka aš nomėi buvau, ka pravarė kanauninką [...]. Tik trys tebovo. Vuo
Lėngvėnis monėi sakė, kad če iš Vėikšnių, sako, keturi, sako, bovo tėi palyduovaa, kor anų varė.
Bovo tas advokatėlis ir bovo tas kanauninko nabaštėks Navickis. Bet tas advokats pas Šimkų
palėko Plougūse. Tas tėn ir užgeso. Vuo tų parvarė į Maigų mėšką. Ir suvietė — į truobą eikit,
eikit tik į truobą, neklausykities če. Ons jau numanė, ka če nein ont duoro. Vuo Žylė, ta tas jau
žmuogus, ons aiškee girdiejo, anam tėn tėik tier, kap lig tuo kanalo šitaa va. Tėn pat vėskas.
Statkaus gyvenimelie, vėitelie bovo Žylė Untuons.
— Nedavažiavus lig gelžkelio. Kas tėn bov, Giberis, Giberio klietė. Pri... pri tuos tuos
Kazlauskienės. Giberio klietė, Kazlauskienė i tujau parvaža Vėikšnių, gelžkelio. Giberis. Dabaa
179