3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

įsivaizduoti našų dviejų žmonių darbą, kai per dieną po 100 kapų skiedrų surikiuodavo (kapa —
60 vnt).
Parodęs esamus ir papasakojęs apie apylinkėse likusius gaminius, senelis Liudvikas pasisako
19 metų klarnetu pragrojęs. Prisimena ir kaip 1944 metais, slėpdamasis nuo vežimo į Vokietiją,
šešis mėnesius ir tris paras giminaičio tvarto slėptuvėje pratūnojęs. Slėptuvė buvus tokia, kad tik
keturpėsčias tilpęs, o nuo šviesos ir maisto trūkumo ėmę slinkti plaukai ir birti dantys.
Medis gyvas, tad paklūsta tik gyvybę jaučiančioms rankoms. Liudviko Knabiko rankos
reikalingos dar ir šiandien.
Knabikas Liudvikas. Atsiminimai / Bronislovo Kerio pokalbis su Liudviku Knabiku Fermos
kaime. — 2004. — Liep. 30; Rugpj. 1. — Žodžiu. Tekstas perrašytas iš diktofono.
Liudvikas Knabikas kalba žemaičiuodamas, kartais gryna žemaičių tarme, bet gana dažnai
tus pačius žodžius taria dvejopai. Kalba pavartodamas ir keletą tikrai senų žemaitiškų žodžių,
todėl čia bandyta tiksliau užrašyti tarimą, kiek tai įmanoma nenaudojant kalbininkų
rekomenduojamų, tačiau skaitytojams nepriimtinų, svetimų ženklų.
— Nu pėimens pri varstuoto.
— Nuo kokių 14—15 metų?
— Nu nu no, aštounių metų bovau pėimou jau. Aš esu gėmės dvėdešimtretees metaas.
— A kaap vards Jūsų?
— Liodvėks. Knabėks... No, ir dabar, i dabar aš pėrmūsius metus išejau tarnaut Smetuono
laiki pas Jiesolą, jegu žėnaa, kor gyveno. Kor apsižanėje su Kriaučiūnaate. Pri tuo tieva tarnavau.
Dabar če y trečia karta jau. Pagalvuok, kėik metų tas y. Jug aš jau dabar devintą dėšimtį einu.
Dvidešimtrečees gėmės i balondže dvylėktą. Tik Smetuonos laikūse bovo taap: kumet nuvežė
krikštyti į bažnyčę, ta tada surašė dukumentus. Munį nustumė cielus metus į ožpakalį. I pėnsėja
ožpakalie, ir vėsė darbaa. Dvėdešimketvėrta... data, mienou dvylėkts... palėko tas pats. I
kariuomenę aš i taap nejau. Aš vokiečių laiki buvau pasisliepis biški, mon reikiej... Šešius
mienesius tris paras saulės neregiejau, mienesį regiejau. No, iš tuo pasisliepėmo monėi neblėko
ne plaukų unt galvuos, nieko, nusmoko vėskas. Ėr ėr ėr vuo paskou ka jau rusaa... vuokitee če
bov, rusaa ka parej, paskutinį laiką, anėj tujau taukš monėi... aš nu jau buvau... išbiegau į Latviją.
Latvijuo ėr ėr ėr sauli tik pamačiau ka teip patekiej ir šitaa dabar aš pavijau če iš Latvijuos kap
jau, kap parsitraukė fronts, untaa kap jau rusaa užeje, pagirių treč’ dėin zars monėi šaukėmą į
armiją, stuot į kariuomenę. Vuo Latvijuo tėn tebžiburiou, tebtrat, šauduos. Aš tujau į gėlžkelį
staigee. I mono vėsas karo laiks praej gėlžkelie. Pasibaigė kars, ir aš iš gelžkelio apėnt
pasitraukiau i pradiejau eidams i būdavuot, i daržines būdavuot ėr už darbininką pats. Posę metų
už darbininką ejau. Botkos tuoks če bov Untanėlis, gers meistras. Pri anuo ejau dėrbt, paskou aš
pats pradiejau būdavuot’.
— Kur gimiet?
— Plougų kame. Če pat. Nu nu nu, Knabėks mašinierius... Ons bov padėrbės trisdešimšėšias
mašinas savo laike. Knabėks, Liodvėks irgi. Pėrma dėrbo mažas tuokes, arklėnes. Kūmėns
monėi. Tetės bruolis. Mon tetušis bov Jūzaps. Vuo aš tris daa padiejau anam dėrbt tėkras
mašinas. Ir par mienesį reek padėrbt’ mašėną. Trys kalvee kal. Mašineriją kal. Kame tik kuokius
gelžinius, daug lonkstymo, visuokių darbų yr. Ėr ėr, ėr trys žmuonis... Ons vakščiuojo, pėrma
liob daa padies, paskou priš galą jau nebdėrbo niek, tik pasijiemis ons alupką vadėnamą (paišėlį),
pasijiemis ons alupką ėr cuoliauką, i vakščiuos. Mierous, brieš, mieroudams. I par mienesį reek
padėrbt mašėną.
— Ar ans darydavo tas mašinas pas save namie?
— Nomėi nomėi nomėi. Plougūse. Par žėimą, par žėimą vėins... du metu dėrbuom. Pu dvė par
vasarą. Vuo taap kuožną meet pu vėiną. Kuožną meet pu vėiną mašėną naują. Ir, užsako anam,
par žėim tekinius susidėrb. Lėntų jau reik, abliuotas, špuntuotas, gatavas. Pas Požerskį če bov
gatars, lentpjūvė, skaituos. No ėr če če če, turies gatavas lėntas, prisiruoš... Je, apsisiejo, sieja
pasibaigė... Pasistatė tekinius, ašis... Nu apkalti... pasistatė, diej vaservagį, no nusimatavo, kaap
reek viskų, išsilygėno ėr ėr ėr... ėr nusistataa, ėr pradedi dėrbt. Žėnaa, ons turiej, motors bov,
zeimarėlis bov, grėžamasis bov, motors soko. Blakstuons. Tėn bovo anam „Internacionals”,
vuokėšks. Senuos laiduos. Nebie, nebier dabaa niekor.
176