3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

— O kada gėmes bova?
— Ketvėrtaas. Tūstonti dėvyni šimtaa ketvėrtaas. Ons septyndešimts dvijų metų bovo ka
mėrė. Nu taap panašee taas laikaas, žinau, kad rugpjūčio bova ar ar šešta, rugsiejo šešta bovo kad
ons mėrė. Mama dar, mama gyveno kol’ daa pinkioleka metų išgyveno puo puo anuo mėrtėis.
— A mamos kaip bovo pavardie ka jauna bovo?
— Žalytė. Viel tėn iš — tryškietė jin bovo.
— Vo, vo tievs bovo čia jau kegriškis?
— Kegriškis ons...
— Vuo kaap o tas tievs tų dampį gavo, ne pasidėrbo?
— Ne, pėrko. Dampį nepadirbsi, jug ons yr...
— O ten Suovaičiūs pasidėrbo...
— Ai, tėn pasidėrbo tus... Nu dėrbuos dėrbuos, anėj dėrbo tuokius muturinius ir ir va. Garo
katėlo i nepadirbsi — koor tau, tėn vėsor, tėn...
— Nu sakė, kad kniedėjo...
— Ne, nežėnau. Čia yr iš Klapiedos krašto, iš kažikor, gal iš Vokietėjos bovo atvežėj.
— A kaip anų atvežė?
— Nu aš nežėnau taas laikaas kaap anėj... Kaap a su arklees, ar bovo laivu atkelts. I paskou su
arklees jug... Keturi arklee vėsą laiką traukdavo...
— Kažkor vežė dampį irgi, tėn turbūt toliau, i nuvėrtis bovo, ont kelio, į griuovį.
— Nu tada kuol atstatyt jau yr jau yr, sunkiai bovo. Nu a kad į pakalnes, jau tėn bovo šliožės
tuokios pataisuomos ka jau ne... vuo arklee nenulaikys jau tuokio, tuokį mudilą.
— Didelis bova?
— Didelis jau ir... Žinuojau tų galingomą anuo, kaap anėj skaities, bet aš... seni laikaa yr yr...
— Kada nusipėrko, kėik anam metų bovo panašee?
— Ons nusipėrko kuol kuol... Kolamuoj dėrbuos — daa nebova ženuots.
— O, ta vės gyvenimą ons i pradėrbo.
— Vėsą, ka kuol jau ir ir ons išdėrbo, ir jau kap mumis draske, į tuo Rosėje kap nuorieje
išvežte, kap ana atieme jau viskų. Paskou išejuom į Tučius ir ir tėn į Tučių tėn kažkuoks ar
„Tarybinis artuos” kulkuozas bov. Tėn anų bov prijiemėj, irgi dėrbo tėn jau so kėtu dampiu, jau
bet neb su savo, bet su kėtu, tėn mataa kėts, kėta jau zona čia bov, ir ir jau dėrbo so kėtu, į
paskou pareje, kap jau iš tėn mumis... Toukart atgružėno tuo truobą, leido pareit. Parejuom mas
ir jau toukart ir ir toukart jau moms ir, jau ir ons išejee pri... Dar nežėnau, mus nebdėrbo jau su...
Pri gataro išdėrbo vėsą laiką gataristu. Turieje ons savo i zeimarį turiejo pasėdėrbės.
— Vuo tų dampį paskui kam, kur?
— Paskou kulkuozas ir ir... Bov ėlga laiką bova pas Krutinį kėimi pastatyts ir. Paskou bovaa...
A tų, nežėnau, geraa nebeatsėmen, bov tėn pri kontoros senuosios, tėn kor bovo Kegrių mėško,
tėn kažkuoks muziejou pastatyts. I paskou į metalą supjaustė ir išvežė... Standartinis
standartinis... Krutinis irgi turiejo, ons savo irgi turiej Krutinis. Krutėnio mažėsnis bova.
— O kaap Krutėnio vards bov?
— Juons.
— Vuo kas daa turiej, a Glodėnis neturiejo, tuokio neatsėmenat?
— Bukonts turiejo. Dabaa yr gyvenvietiej pasistatęs, bov išvežts ons į Rosėje irgi.
— Bukonts, vuo kaap vards anuo bov?
— Nu nebgaliu nebgaliu... Tas vėins sūnus dar gyven čia su tuokia Žibikų Vilkaite yr žanuots.
Ta Vėlkatė čia pėinininkė, ta Bukontienė. Ons bova eiguliu, dėrbo.
— No taap a gers mašinists ons bova?
— Kas?
— Tievs.
— Gers, bet tiktaa ons pats ir nekoldavo pas, nu pas tus jau mėnkūsius neidavo kol’t. Sunkee
galiedavo... Ons eje pas kor jau didesni tėj ūkininkaa yr... Kad reikies parsivežt anam, sustatyt
tėn, žėnaa... Jug reik pastatyt vėskų tėn. To kolamuoje partraukt. Neidavo pas tus, daugiau pas
tus didžiūsius ūkininkus.
— Nu a šnabės pagerdavo?
171