3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
materialiai parems sumanymą įamžinti Amerikoje paskutinius gyvenimo metus praleidusių<br />
brolių Biržiškų atminimą.<br />
Žemaičiai užsispyrė, o rajono savivaldybė paaiškino: Biržiškų paminklo konkurso sąlygose<br />
nebuvo parašyta, kad būtent nugalėtojas įgyja teisę statyti savo kūrinį.<br />
Nepalaužė nė gaisras<br />
Kaunietis Č. Pečiukas iki šiol buvo sukūręs kelias dekoratyvines skulptūras. Kauno meno<br />
mokykloje dirbantis skulptorius sako, kad ilgai varžėsi imtis istorijos, kultūros temų.<br />
Kai netikėtai jam, o ne konkurso nugalėtojui pasiūlė statyti kūrinį tik šiek tiek pakeitus<br />
projektą, Č. Pečiukas pripažįsta užmiršęs visas menininko pretenzijas, kad jo požiūris irgi esąs<br />
originalus, gilus ar panašiai. Autorius pasiruošė dirbti rankoves pasiraitojęs, bet pateisinti viltis.<br />
Užtat atsirado dar keli paminklo variantai. Vienas iš oponentų, iš Viekšnių kilęs filologas mokslų<br />
daktaras A. Ružė, prisimena į skulptoriaus dirbtuves užsukdavęs nenoriai, tik vykdydamas<br />
Biržiškų komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, tačiau, pamatęs, kad kūrinys tobulėja, taip<br />
pat ėmęs džiaugtis. Dirbti buvo sunku, todėl net du kartus teko atidėti paminklo atidengimo datą.<br />
Darbų ritmą sutrikdė gaisras skulptoriaus dirbtuvėse, laimei, pasibaigęs palyginti laimingai.<br />
Jau buvo paruošti lieti visi penki bareljefai, kurie po savaitės turėjo tapti bronziniais, bet jie ir<br />
liejyklos įranga sudegė, apsvilo dirbtuvių stogas. Ugnis nepasiekė tik lauke stovėjusių<br />
pagrindinių iš akmens iškaltų paminklo dalių. Skulptorius prisipažino pats prisišaukęs nelaimę,<br />
nes išvažiuodamas į namus persirengti paliko dirbtuvėse besikūrenantį židinį. Kaitra, matyt,<br />
ištirpdė netoliese sukrautą vašką, šis atitekėjo iki ugniakuro ir užsiliepsnojo. Porą mėnesių<br />
skulptorius buvo tapęs statybininku — pats mūrijo, kalė, tinkavo, kol vėl prikėlė dirbtuves, o<br />
paskui antrą kartą kūrė bareljefus.<br />
Lėšų reikėjo daug<br />
Viena iš paminklo kūrimo iniciatorių, Viekšniškių Biržiškų draugijos pirmininkė<br />
A. Gurauskaitė jau spėjo išgirsti gausybę priekaištų, apkaltinta net „raudonąja”. Pastaruoju metu<br />
visuomenininkę trikdo priekaištai, ypač skaudu, kai inteligentai abejoja, ar reikėję šitokio<br />
brangaus statinio, kai daug žmonių vis labiau skursta. Tautiečių iš užjūrio paramos tikėjęsi<br />
akmeniškiai jos nesulaukė dėl gana įtaigių minėtųjų publikacijų užsienio lietuvių spaudoje, be to,<br />
ypač artimų asmeninių ryšių su jais neturėjo nė vienas iš paminklo statybos organizatorių. Tiesa,<br />
buvo išsiųstas raštas Pasaulio lietuvių bendruomenei, bet atsakymo negauta.<br />
Pirmieji lėšų parūpino Viekšniškių Biržiškų draugijos nariai. Meno saviveiklininkai sukūrė<br />
specialią programą, kurią pažiūrėję žmonės buvo raginami aukoti paminklo statybai, deja, pinigų<br />
surinkta skalsokai. Įtakingesni žmonės, pavyzdžiui, paminklo statybos organizacinio komiteto<br />
pirmininkas, tuo metu rajono Tarybos pirmininku dirbęs K. Pakeltis, rajono valdytojo pirmoji<br />
pavaduotoja Z. Kazlauskienė, Vilniuje gyvenantis viekšniškis J. EIekšis, kuris ilgai dirbo kai<br />
kuriose šalies valdymo institucijose, Viekšniškių Biržiškų draugijos pirmininkė A. Gurauskaitė<br />
bei kiti įkalbino ne vieną verslininką, įmonės, firmos vadovą. Yra paaukoję pinigų buvę Telšių<br />
„Masčio” įmonė, Ventos statybinių medžiagų kombinatas, Kėdainių chemijos gamykla, taip pat<br />
Klaipėdos „Vakarų bankas”, Mažeikių įmonė „Lukoil-Baltija”, asmeninių santaupų skyrė<br />
Viekšnių vidurinės mokyklos pedagogai, Kauno žemaičių draugijos nariai, vilnietis verslininkas<br />
A. Dinapas. Išsiuntus raštus Vyriausybei, ši iš pradžių skyrė tūkstančius talonų, vėliau dar litų.<br />
Paskui pridėta ir iš rajono biudžeto — taip kiekvienas rajono gyventojas paminklui<br />
neakivaizdžiai paaukojo po pusę lito. Paskutiniu metu nuspręsta apeliuoti į giminystės ryšius —<br />
kreiptasi į Susisiekimo ministrą J. Biržiškį, kuris yra profesorių Biržiškų pusbrolio sūnus.<br />
Ministras, neturįs teisės finansuoti kultūros objektų statybos, tegalėjo pasiūlyti sutvarkyti<br />
aplinką, tam skyrė tokią sumą, kurios užsiprašė aikštę prie paminklo įrengusi „Akmenės<br />
automobilių kelių” valstybinė įmonė. Palyginti nedaug už meno kūrinį paprašęs sumokėti<br />
skulptorius Č. Pečiukas prasitarė, kad jam lyg ir gėda tokioje brangioje aikštėje statyti tokį pigų<br />
paminklą.<br />
Gal bent šviesa atbaidys<br />
Sužinojus, kad paminklas bus statomas Viekšnių gyvenvietės centre, skverelyje, bene<br />
labiausiai pyko viekšniškiai, mėgę po medžiais leisti „rašaliuku” praskiestas dieneles. Dabar jie<br />
patraukia į pavenčius ar įsmunka į kokį gretimą kiemą.<br />
17
Change language