3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

3.5. TECHNIKA, MAŠINOS, ĮRENGINIAI
Bauža Kostas. Prieš šimtą ir daugiau: Iš mūsų praeities: [Apie knygą: Šavelskij ujezd. —
Kaunas, 1896] // Vienybė. — 1996. — Vas. 24. — Tekste: „Naujos technikos turėjo ir mūsų
krašto dvarininkai bei turtingesni valstiečiai. Antai Daubiškiuose buvo „Horvusbi” kuliamoji
mašina, švediški plūgai. Šiaudinėje — kuliamosios su vandens varikliais, šiaudų pjautuvai, arpai.
Pavirvytėje — arkliniai grėbliai „Tigre”, kultivatoriai, Hovardo plūgai.”
Vienybė (Savaitinis laikraštis). — 1911. — Nr. 46. — Lapkr. 15 (28). — P. 732. — Tekste:
„Laiževa (Šiaulių pav.). Lapkričio 6 dieną [1911 metais] pro Laiževos miestelį pralėkė orlaivis,
kurio niekas iš musų nebuvo matęs. Jame buvo 3 žmonės. [Pasirašė:] Jonas Dagis.”
Savivaldybių elektros stočių skaičius auga // Savivaldybė. — 1934. — Nr. 5 (132). — P. 26.
— Tekste: „Viekšniuose savivaldybė jau nuo pernai metų ruošiasi statyti hidro-elektros stotį, iš
kurios bus tiekiama energija ir Mažeikių miestui.”
Purvienai. 1942. V. 14. Arklinės kuliamosios mašinos: 1. Savininkas: Končius Vladas.
Adresas: Purvienų kaimas. 1 maniežas. 2. Savininkas: Jurkunas Vytautas. Adresas: Sovaičių
kaimas. 1 neveikiantis maniežas // Iš Viekšnių valsčiaus savivaldybės dokumentų, rastų 2000
metų sausio mėnesį ardant savivaldybei priklausiusį namą J. Basanavičiaus gatvėje (Nr. 3). —
Pateikė: Antanas Sidabras.
Petrulis J. Santeklių dvaro keltas // Gimtasai kraštas. — Šiauliai, 1943. — Nr. 31. —
P. 299—302: ir 3 nuotraukos. — Tekste skyriai: Bendros žinios apie patį dvarą. Keltas, jo
aplinkuma. Keltu naudojimosi mokestis. Konstrukcija. Lyna. Prieplaustas. Plaustas. Valtis. Ožka.
— Tekste:
„Remiantis paties dvaro archyve iki 1914 m. karo išsilaikiusiais dokumentais — ant pūslės
rašyta sutartis (?) — vietovė įsikūrusi prieš 350—400 metų, nes minėtas dokumentas esąs
datuotas 1590 m. data (?). [...]. Per 1914—18 m. karą, savininkei iš namų išbėgus į Rusiją ir
kartu išsivežus ir įv. vertybių, vietinio gyventojo Z. Kenstavičiaus teigimu, minimas dokumentas
žuvęs. [...]. Be to, netoli vietovės ([Daubiškių] k-mo laukuose) esą senkapiai su atrandamais
ankstybojo gelež. amžiaus degintų lavonų radiniais, liudija šią vietą jau XII—XIV amž. buvus
gyvenama.
Santeklių dvaras jus stebina tik savo sena, primityvia medine statyba. Per 25 pastatus — visi
be išimties mediniai. Dalis tų pastatų apibūdintini kaip praeitų šimtmečių statybos pobūdį išlaikę
objektai. [...]. „A” muziejus, 1942 m. fiksuodamas Santeklių dvaro senąją statybą, atkreipė
dėmesį ypatingai į ledynę, kurios kerčių pamatai — ąžuolo kaladės; rūmas pasižymi savo
ypatingais rūsiais, savotiškais paslaptingais urvais, dūmtraukiu ir kt. skyriais; jauja (kluonas)
statyta baudžiavos laiku, puikiai išlaikiusi savo laiko pastato paskirties atributus.
Pasak seno kelto tarnautojo Leono Lukošiaus, prieš 1914—18 m. karą iki šio laiko [1943
metų] judėjimo keltu duomenys būsią maždaug tokie: Prieš 1914—18 m. karą per dieną: įv.
vežimų 10—15; raitų 15—20; pėsčių 15. Nepriklausomybės bei šiuo laiku per dieną: vežimų
arkl. 12—17; raitų — nėra...; dviratininkų 15—20; pėsčių 15—20; motorizuotųjų riedmenų
(civilių) 1—2 per savaitę. [...].
Kelto plaustas keliąs 6 tonas. [...]. Dydis 5×10 m. nuo vand. pavirš. 1 m. aukšt. „Plaukiojąs
tiltas” senovėje buvęs pastatytas ant kelių iš vieno medžio skobtinių „laivių”, šiandien gi plausto
bazę sudaro dvi, viena greta antros, iš lentų padarytos valtys — dėžės. Ant šių valčių padarytos
rąstų grindys. Kraštai užtverti tvorele, galai gi — mechaniškai įtaisytais barjerais — šemonais; jų
viename gale svoris, antrame — pririšta virvė, kuria, prirengus plaustą varymui ir jį uždarant,
šemonai nuleidžiami.”
Dundulienė P. Žemdirbystė Lietuvoje: Nuo seniausių laikų iki 1917 m. — Vilnius, 1963. —
P. 67. — Tekste: Daubiškių dvare buvo garinė kuliamoji, švediški plūgai, ketureilė arklinė
sėjamoji.
168