3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam. Kitoje pusėje, prie Dariaus ir Girėno gatvės, netoli
šventoriaus iškilo šv. Mergelės Marijos statula. Ji stovėjusi gana ilgai, kol, jau tarybiniais laikais,
vieną naktį buvusi nuversta ir rytmetį žmonės ją radę paguldytą šventoriuje. Vėliau ji buvo
pastatyta bažnyčioje.
Pasak S. Stankienės, kitaip atrodęs ir tarp gatvelės, šalia kurios yra jos namas, ir šventoriaus
tvoros esantis žemės plotas. Tarp įvairiaspalvių gėlynų ryškėjo ir Gedimino stulpų formos
lysvėmis susodintos gėlės.
Vyresnio amžiaus viekšniškiai tikriausiai dar mena ir čia pat buvusį natūralia velėna dengtą,
galbūt iš žemės ar akmenų supiltą „Gedimino kalną”, kurio viršuje stovėjo geležinis vilkas. Tai
buvo tarsi Vilniaus miesto atsiradimo simbolis, tarsi savotiška užuomina ir atsigręžimas į mūsų
tautos istoriją.
Kaip ir viskas, kas buvo susiję su nepriklausomos Lietuvos istorija, ši vieta tarybiniais metais
buvo pertvarkyta. Ne tik iš žmonių akių, bet ir iš minčių buvo pasistengta „iššluoti” „buržuazinės
santvarkos liekanas”.
Bernarda PLASTININA. Nuotraukos iš Broniaus Kerio ir Antano Sidabro archyvo.
167