3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

jėgoms, kurioms mažiausiai rūpėjo Žemaitijos ir visos Lietuvos tradicijų gaivinimas. Prabėgus
beveik dešimtmečiui, liaudies architektūros tradicijų puoselėjimo sąjūdis vėl atgimsta. Dabar jau
ir Aplinkos ministerija remia būdingų tradicinės architektūros pavyzdžių rengimą atskiriems
Lietuvos Respublikos regioniniams parkams. Vis labiau pabosta naujieji standartai —
amerikietiškos ar ispaniškos išvaizdos nauji namai, plastikinės sienos ar kitos neilgaamžės
naujovės. Lietuvoje vėl pradedama statyti daugiau medinių pastatų (šiuolaikinės cheminės
priemonės leidžia juos patikimai apsaugoti nuo kenkėjų ir gaisrų). Deja, daugelis firmų naujus
medinius statinius „štampuoja” pagal Rusijos liaudies architektūros ar Skandinavijos pavyzdžius
— visiškai nebūdingus Šiaurės Žemaitijai, o ir visai Lietuvai.
Lieka tik viltis, jog kada nors dar sustiprės sąjūdis „Išsaugokime Žemaitijos žemaitiškumą”,
jog Viekšniuose (kaip ir kituose krašto miesteliuose) gausės vietos tradicijas gerbiančių žmonių,
norinčių pasistatyti namus, panašius į senuosius pastatus (kaip tai daroma Vakarų Europoje). Gal
atkuriant Viekšnius ir jaunimas pasijustų gyvenantis savo įdomioje tėviškėje, o ne nugyventame
Rytų Europos užkampyje, iš kurio skubama bėgti į tolimus kraštus.
Kriaučiūnas Stanislovas. Sunaikintos senosios gatvelės į pietus ir pietvakarius nuo Viekšnių
bažnyčios. Vietos, matomos 0697, 0912, 1144 nuotraukose. — 2009. — Liepos 18. — Žodžiu. Iš
įrašyto į diktofoną Bronislovo Kerio ir Stanislovo Kriaučiūno pokalbio:
Vuo čia šėtaa bovo unt špituolės, i čia bovo Parapėjės salė. Nu vuo čia tas taks bovo eitė į
Mažėikių gatvę, tas taks praein, vuo. Tai, vuo čia, matai, yr biški su vingiu. Tėn jau vėsor broka
bovo. Išejee, untaa taap ėini, nu i čia ejo ont špitulės, i čia Parapėjės salė bovo ir špituolė. [...].
Nu pat švėntuoriaus čia vėsa ta ejo, čia bovo brukuota lig pat centro. [...]. Bovo šaligatviai,
viskas bovo. Ir po karo bovo lėkė tėn. [...]. Parapėjės salė sudegė per karą. Špituolė — tai tuo
nugriuovė. [...]. Parapėjės salę kap pastatė, tuoj pat už Parapėjės špituolė tėn bovo.
164