3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
1834 m. Šiaulių miesto teisme pradėjo dirbti tada dar jaunas Aleksandras Griškevičius, po<br />
dvejų metų tapęs miesto rotušės sekretoriumi. Dienos bėgo greitai, rūpesčių raštinėje nestigo, o<br />
laisvalaikiu jaunas raštininkas keliomis kalbomis skaitė apie aerodinamiką, skaičiavo, braižė. Jis<br />
stebėjo paukščius, matavo jų sparnų ilgį, skaičiavo jų santykį su kūno ilgiu. Taip 1851 m. jis<br />
parašė, remdamasis savo paskaičiavimais, „Žemaičių garlėkį”, kur išdėstė savo projektą, kaip<br />
pakilti į orą. Deja, tuo metu ne skrydžiai rūpėjo, ir autorius nei finansinės, nei moralinės paramos<br />
nesulaukė.<br />
Jau gyvendamas Viekšniuose, jis pasigamino skraidymo aparatą. Sužinojęs, kad čia atvyks su<br />
vizitu gubernatorius, jis sumanė padaryti siurprizą. Gubernatoriui iškilmingai važiuojant keliu,<br />
A. Griškevičius savo aparatu pakilo į orą. Siurprizas baigėsi liūdnai — arkliai pasibaidė<br />
nematyto „paukščio”, gubernatorius iš karietos iškrito į balą...<br />
... Kokia laimė, galvoju, turėti akis, matančias, tolimas erdves, ir širdį, besiveržiančią į tas<br />
erdves...<br />
Lungys R. Paminklas Biržiškoms sumontuotas // Vienybė. — 1995. — Rugpj. 12. — Tekste:<br />
Paminklo autorius kaunietis skulptorius Česlovas Pečiukas. Montavo pats, brolis Vygantas,<br />
Juozas Šeškas, kranininkas Edmundas Stankus. J. Brenciaus nuotrauka: Dedama trečia paminklo<br />
dalis. — [Paminklas sumontuotas antradienio (1995 08 08) vakare].<br />
Apie šventę Viekšniuose // Vienybė. — 1995. — Rugpj. 23. — Tekste: Paminklas<br />
Biržiškoms bus atidengtas penktadienį, 1995 m. rugpjūčio 25 d.<br />
Ruškys Vytautas. Nelengvas Biržiškų sugrįžimas į gimtuosius Viekšnius // Šiaulių kraštas. —<br />
1995. — Rugpj. 23: ir nuotraukos. — Visas tekstas:<br />
Rugpjūčio 25 dieną (penktadienį) Viekšniuose bus atidengtas paminklas Elžbietai ir Antanui,<br />
jų sūnums, Lietuvos universitetų profesoriams Mykolui, Vaclovui ir Viktorui Biržiškoms. Šventė<br />
prasidės 10 valandą šv. Mišiomis Viekšnių bažnyčioje. Paminklą atidengs Respublikos<br />
Prezidentas A. Brazauskas. Dvi dienas truks konferencija „Viekšnių kraštas ir profesoriai<br />
Biržiškos”, kurioje numatyta perskaityti aštuoniolika pranešimų. Vakare etnografinis ansamblis<br />
„Poilsėlis” organizuoja vakaronę, čia pat koncertuos dainininkai, šokėjai, muzikantai iš Mažeikių<br />
ir Akmenės rajonų. Tą pačią dieną bus atidaryta ir Viekšnių vaistinė-muziejus.<br />
Nepakako laimėti paminklo konkursą<br />
Viekšniškiai jau seniai kalbėdavo, kad jų miestelyje derėtų pastatyti paminklą Lietuvos<br />
universitetų profesoriams broliams Mykolui, Vaclovui, Viktorui Biržiškoms, kurie Viekšniuose<br />
gimė, užaugo, vėliau dažnai lankydavosi. Tik Lietuvos Atgimimo laikais atkampus Žemaitijos<br />
miestelis įgavo teisę vieną gatvę pavadinti Biržiškų vardu, sugebėta prie jų namo bent pritvirtinti<br />
memorialinę lentą, nuspręsta pastatyti paminklą.<br />
Biržiškų paminklo konkursui buvo pateikta vienuolika projektų. Konkursą laimėjo<br />
klaipėdietis J. Bosas. Paskelbus konkurso rezultatus, visi maketai buvo parvežti į Akmenės<br />
rajoną, po keletą dienų eksponuojami Naujojoje Akmenėje, Viekšniuose. Bet žemaičiai labiau<br />
žvalgėsi į trečiąją vietą laimėjusį darbą. Tiesa, šis irgi kėlė abejonių, bet autoriui Č. Pečiukui<br />
sutikus pačioje paminklo viršūnėje siūlomą Pegasą pakeisti į kokį kitą simbolį akmeniškiai<br />
nusprendė statyti būtent šį paminklą.<br />
Ko gero, Lietuvoje dar negirdėtas toks atvejis, kai meno žinovai geriausiai įvertina vieną<br />
kūrinį, o vietos žmonės pasirenka statyti kitą. Anot iš Viekšnių kilusio technikos mokslų daktaro<br />
E. Levito, buvo padaryta esminė klaida, kad konkurso komisija, suorganizavusi maketų apžiūrą<br />
Vilniuje, paskubėjo paskelbti rezultatus atsižvelgdama vien į sostinės inteligentų skonį,<br />
neįvertino provincijoje gyvenančių žmonių požiūrio, kurį buvę įmanoma sužinoti anksčiau<br />
eksponavus maketus Žemaitijoje.<br />
Paminklas jau stovi, tačiau ir dabar ne vienas intelektualas tebenešioja kartėlį, o kai kurios<br />
ambicijos pasiekė net Ameriką. Užjūrio tautiečių laikraštyje buvo parašyta, kad Lietuvoje ir<br />
atkovojus nepriklausomybę lietuvių mąstymas tebėra komunistinis, nes stato paminklus, kurie<br />
primena „raudonarmietiškas stelas”. Toks nuteikimas palaidojo viltį, kad užjūrio lietuviai<br />
16
Change language