3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

Gėda Lietuvai, kad taip paniekintos iškilios, Lietuvai, jos nepriklausomybei, mokslui svarbios
asmenybės. Priekaištaujant svečiams, turistams, ypač tautiečiams iš JAV, nuo suniokoto pastato
teko laikinai nuimti memorialinę lentą bei signataro tėviškę žymintį paminklinį stulpą. Dabar jie
laikomi seniūnijos pastate.
Biržiškų tėviškei atstatyti vilčių ir pažadų buvo daug. Prezidentas Valdas Adamkus ir jo
patarėjas prof. V. Šmulkštys, lankydamiesi Čikagoje, vietos lietuvių bendruomenės vienam
vadovui teisininkui Pranui Jurkui buvo pažadėję tuo pasirūpinti.
1997-12-10 laiške Pranas Jurkus rašo (citatų kalba netaisyta. — A. G.): „Kaip aš jau esu Jums
minėjęs, profesoriai Biržiškos buvo didžiai gerbiami ne tik tų, kurie studijavo lietuvių kalbą, bet
ir visų studentų ir kitų profesorių. Jų atminimas yra ypatingai brangus visai lietuvių tautai. Ir tik
per Jūsų ir mūsų pastangas jų atminimas paliks kartų kartoms. Mes žadame prie šio žygio
prisidėti savo duokle, eksponatais, knygomis ir aukomis...” (Beje, atvykęs į Viekšnius Pr. Jurkus
Biržiškų draugijai įteikė 300 JAV dolerių.)
Cituoju kito, 1998-11-05 rašyto, laiško ištrauką: „Su malonumu noriu Jums pranešti, kad š. m.
spalio 17 d. privačiame susitikime su Lietuvos Respublikos Prezidentu V. Adamkumi aš
asmeniškai turėjau pašnekesį apie Biržiškų tėviškės pastato restauravimo reikalą. Aš jam
nuosekliai išdėsčiau reikalo svarbą ir įteikiau savo asmeninį laišką. Originalius Jūsų prisiųstus
dokumentus su mūsų, buvusių Pabaltijo universiteto studentų ir profesorių, vardu, mano
pasirašytą raštą aš perdaviau Prezidento atstovui, kuris įteiks Prezidentui jau grįžus Lietuvon.
Viliamės, kad Prezidentas Jūsų ir mūsų norus ir siekius supras ir iš savo pusės jiems pritars.
Prezidentui, kaip ir mums visiems, profesorių Biržiškų nuopelnai lietuvių tautai yra gerai žinomi.
Jis pilnai pritaria Biržiškų tėviškės restauracijai ir muziejaus įsteigimui...”
Kiek vėliau Pranas Jurkus rašė, jog jį pasiekė žinia iš Prezidentūros, kad tuo reikalu atvyks į
Čikagą Prezidento patarėjas prof. V. Šmulkštys. Deja, nors minėtasis patarėjas ir apsilankė
Čikagoje, tačiau pokalbis su P. Jurkum apsiribojo bendromis, nieko konkretaus nesakančiomis
frazėmis, pažadais. Anot paties P. Jurkaus 1999-07-08 laiško: „...Jūs klausiate apie mano
susitikimą su prof. Šmulkščiu. Vis dėlto nieko gero iš jo neišgirdau. Vyriausybėje buvo krizė ir
ten kreipiamas visas dėmesys”.
Neįtikėtina ir keista, kad buvo ignoruota autoritetinga mokslo ir kitų kvalifikuotų žmonių
nuomonė, jog būtina atstatyti Biržiškų tėviškę. Sveiku protu nesuvokiama, kaip lengvabūdiškai
žmonės elgiasi, nepaisydami savo einamų pareigų. Žemaitiškai tariant, „negali — nežadėk”. Jei
Mindaugo karūnavimo dienai išleidžiamas visas šimtas milijonų, atsakykite, ar Vasario 16 d.
akto signataras prof. M. Biržiška, jo broliai bei tėvai yra šimtus kartų menkesni?..
Po Dauginių bažnyčia — kapinaitės / Šimkuvienė Alma // Trečiadienio valanda („Būdo
žemaičių” priedas). — 2003. — Bal. 9. — Nr. 14 (26). — Visas tekstas:
Kapėniškiai ir aplinkiniai gyventojai visi kaip vienas džiaugiasi Dauginių bažnytėle, kuri
iškilo 1943-ųjų vasarą. Bažnytėlės ir šalia esančių kapinaičių teritorija apribota: iš šiaurės ir
vakarų — keliu Kairiškiai—Kapėnai, Maldenių upeliu; šiaurės rytų pusės — žvyro karjeru. Seni
žmonės pasakoja, kad dabartinėje bažnyčios vietoje yra buvusios kapinės, kuriose 1709—1711
metais galėjo būti laidojamos maro aukos.
Istorija byloja, kad per atlaidus, katalikų šventes žmonėms būdavę sunku pasiekti Viekšnių,
Tryškių, Šiaudinės bažnyčias. Todėl buvo nutarta pastatyti savą Dauginiuose. Bažnyčios projektą
tada parengė jaunas kunigas, vėliau tapęs vyskupu, Stanislovas Ilinčius (1887—1947). Jis
neramiais vokiečių okupacijos laikais vadovavo statyboms. Vieta buvo pasirinkta netoli
kapinaičių. Talkon skubėjo darbštūs valstiečiai, keli pasiturintys ūkininkai. Žmonės prisidėjo
pinigais, statybine medžiaga ir kt. — žodžiu, kas kuo galėjo.
Bažnyčios fundatorius Vincas Bogužas darbavosi Boleslovo Prialgauskio lentpjūvėje. Be
atlyginimo jis triūsė visą vasarą: bažnyčios statybai ruošė medieną. Vėliau žmonės bažnyčios
išorę iškalė dailylentėmis, o broliai Dargiai vidų išdažė.
Bene daugiausiai nusipelnęs Dauginių bažnyčios statyboje buvo valstietis Aleksandras
Labanauskas. Paveikslus piešė žinomas bažnyčių dailininkas Stasys Kinčinas, broliai Dargiai iš
Viekšnių. Toks senųjų gyventojų atmintyje išlikęs bažnyčios statybos šurmulys.
158