3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
namo vidus ir kiemas pilnas šiukšlių bei išmatų. Vietos valdžia rodo visišką abejingumą ir<br />
bejėgiškumą namo likimui.<br />
Prašytume Gerb. Ministrę sustabdyti signataro prof. M. Biržiškos tėviškės niekinimą bei<br />
naikinimą, organizuoti namo restauravimą ir skirti šiam reikalui lėšų.<br />
Priedai — 12 lapų<br />
Biržiškų komisijos prie Vilniaus universiteto pirmininko pavaduotojas Doc. dr. A. Ružė<br />
Biržiškų komisijos prie Vilniaus universiteto narys, Kultūros vertybių apsaugos departamento<br />
specialistas ekspertas, Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto projektų vadovas<br />
architektas K. Bubnaitis<br />
2003 m. vasario 7 d.<br />
Namas, virstantis griuvėsiais<br />
Antano ir Elžbietos Biržiškų namas Viekšniuose, Bažnyčios gatvėje, XIX a. pabaigoje ir XX<br />
a. pradžioje buvo žymus tarp ano meto Lietuvos inteligentų. Čia gana dažnai lankydavosi<br />
artimesnių dvarų savininkai, turėję turtingas bibliotekas, kaip antai iš Santeklių dvaro —<br />
K. Radavičiūtė, iš Daubiškių — D. ir A. Morų šeima. Biržiškų namuose yra lankęsi dr.<br />
J. Basanavičius, kan. J. Tumas-Vaižgantas, Lazdynų Pelėda, S. Čiurlionienė, kurios dėdė<br />
V. Ja[r]ulaitis kunigavo Viekšniuose. Itin dažnai lankydavosi rašytojas B. Sruoga. Jo žmonos<br />
tėviškė buvo Bugiuose, visai netoli Viekšnių. Yra žinoma, kad kai kurie B. Sruogos rankraščiai<br />
buvo palikti pas Vaclovą Biržišką, tiksliau pas jo auklę, o ji prieš mirtį, vykdydama Vaclovo<br />
priesaką, tuos rankraščius sudegino (išskyrus tris puslapius). Dažnas šeimos svečias buvo vietos<br />
vaistininkas kraštotyrininkas J. Aleksandravičius su žmona, baigusia Varšuvos konservatoriją.<br />
Pastaroji draugavo su daktaro A. Biržiškos žmona, turėjusia muzikinį išsilavinimą ir savo<br />
namuose mokiusia viekšniškių vaikus.<br />
Neabejotina, kad žymių viekšniškių viešnagės ir buvo toji terpė, kuri turėjo įtakos jaunųjų<br />
Biržiškų intelektualinei brandai. Tėvo dr. A. Biržiškos begalinį pasiaukojimą savo profesijai, jo<br />
humaniškumą savo atsiminimuose pažymi daugelis viekšniškių, kuriems teko tai patirti. Ne tik<br />
Viekšnių apylinkėse, bet ir gana toli nuo jų žmonių jis buvo vadinamas „didžiuoju daktaru”.<br />
Istorikė V. Sruogienė atsiminimuose apie daktarą taip rašo: „Tai buvo gydytojo idealas. Jis<br />
griežtai laikėsi savo profesijos etikos, dirbo viena mintimi — padėti žmonėms. Kartais iš vargšų<br />
visai atlyginimo neimdavo, net palikdavo savo vaistų...” Dar būdamas studentas glaudžiai<br />
bendravo su V. Pietariu ir dr. J. Basanavičiumi. Pastarajam rinko žemaitiškas dainas. Spaudos<br />
draudimo metais Biržiškų namuose buvo slapstoma „Aušra”, „Varpas”. Manau, kad toks tėvo<br />
nesavanaudiškumas, visuomeniškumas turėjo didžiulę įtaką ir sūnums.<br />
Sūnus Mykolas kaip Lietuvos nepriklausomybės vasario 16-osios akto signataras iš valdžios<br />
buvo gavęs miško. Jį pardavė už 35 tūkstančius litų, papildomai pridėjo 5000, gautus už savo<br />
mokslinių darbų publikacijas, ir už tuos pinigus 1939 metais pastatė Sveikatos namus (prof.<br />
Mykolo valia pavadintus dr. A. Biržiškos vardu). Šie namai viekšniškių sveikatingumui<br />
tebetarnauja iki šių dienų. Manau, jog kitų brolių nuopelnus Lietuvos mokslui, kultūrai nebūtina<br />
vardyti, nes jie gerai žinomi ne tik Lietuvoje. Beje, noriu pabrėžti, kad visus brolius siejo<br />
nesavanaudiškas tarnavimas savo tautai, valstybei, jos mokslui, kultūrai. Deja, tarp dabartinių<br />
valstybės veikėjų, politikų, visais būdais bandančių save sureikšminti, analogų nėra.<br />
Dar 1997 m. liepos mėnesį viekšniškių Biržiškų draugija netikėtai sutiko čia apsilankiusį iš<br />
JAV teisininką Praną Jurkų, kuris, pasirodo, 1946—1949 metais tęsė studijas Pinebergo<br />
universitete (Vakarų Vokietija), kuriame dirbo profesoriai Biržiškos, priverstinai pasitraukę iš<br />
Lietuvos po karo.<br />
Buvę Pinebergo universiteto studentai, pažymėdami studijų penkiasdešimties metų sukaktį,<br />
sutarė, kad sukaktį reikia įamžinti jai skirtoje garbės lentoje, kurioje rašoma: „...Buvę<br />
universiteto studentai ypatingai prisimena Vytauto Didžiojo Kaune, Vilniaus ir Pinebergo<br />
universitetų profesorius tris brolius Biržiškas — Mykolą, Vaclovą, Viktorą...”<br />
Mūsų svečias Pranas Jurkus šią garbės lentą atvežė į Viekšnius ir padovanojo būsimam<br />
profesorių Biržiškų memorialiniam muziejui jų tėviškės pastate. Apgailėtina, bet šiandien prof.<br />
Biržiškų gimtinė yra ne kas kita, kaip landynė, kurioje būriuojasi, girtauja asocialūs asmenys, o<br />
dar realiau kalbant — yra pavertę namą viešu tualetu.<br />
157
Change language