3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

vieną naktį buvusi nuversta ir rytmetį žmonės ją radę paguldytą šventoriuje. Vėliau ji buvo
pastatyta bažnyčioje.
Pasak S. Stankienės, kitaip atrodęs ir tarp gatvelės, šalia kurios yra jos namas, ir šventoriaus
tvoros esantis žemės plotas. Tarp įvairiaspalvių gėlynų ryškėjo ir Gedimino stulpų formos
lysvėmis susodintos gėlės.
Vyresnio amžiaus viekšniškiai tikriausiai dar mena ir čia pat buvusį natūralia velėna dengtą,
galbūt iš žemės ar akmenų supiltą „Gedimino kalną”, kurio viršuje stovėjo geležinis vilkas. Tai
buvo tarsi Vilniaus miesto atsiradimo simbolis, tarsi savotiška užuomina ir atsigręžimas į mūsų
tautos istoriją.
Kaip ir viskas, kas buvo susiję su nepriklausomos Lietuvos istorija, ši vieta tarybiniais metais
buvo pertvarkyta. Ne tik iš žmonių akių, bet ir iš minčių buvo pasistengta „iššluoti” „buržuazinės
santvarkos liekanas”.
Bernarda PLASTININA. Nuotraukos iš Broniaus Kerio ir Antano Sidabro archyvo.
Gedvilas Algirdas. Namas, tapęs skausmu ir gėda // Būdas žemaičių. — 2003. — Kovo 28.
— Visas tekstas:
Viekšniškis docentas daktaras A. Ružė profesorių Biržiškų tėviškės namo vertę palygino su
Vilniaus arkikatedra. Gal Lietuvos nepriklausomybės akto signataro gimtuoju namu turėję
pasirūpinti valdininkai šito nežinojo? O gal manė, kad laikas nustums problemą užmarštin? Kad
nebūtume apkaltinti kompetencijos stoka, šįkart kalbėsime autoritetų žodžiais.
Lietuvos Respublikos kultūros Ministrei
Jau aštuoniasdešimt penkeri metai, kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, tačiau dar
ne visų Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų, taip pat mūsų valstybės, mokslo ir kultūros
kūrėjų atminimas tinkamai įamžintas.
Mažeikių rajono Viekšnių mieste, Bažnyčios g. 8, yra 1918 m. Vasario šešioliktosios Lietuvos
nepriklausomybės akto signataro, lietuvių literatūros ir tautosakos tyrinėtojo, Vytauto Didžiojo ir
Vilniaus universitetų rektoriaus akademiko profesoriaus Mykolo Biržiškos, lietuvių kultūrologo
bei knygotyros pradininko, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų Bibliotekų direktoriaus bei
Teisės fakultetų dekano akademiko profesoriaus Vaclovo Biržiškos ir Lietuvos kariuomenės
vieno iš kūrėjų, matematiko, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų Matematinės analizės
katedrų vedėjo profesoriaus Viktoro Biržiškos tėviškė.
1992 m. Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas parengė Biržiškų tėviškės
namo Viekšniuose restauravimo eskizinį projektą (proj. autorius arch. K. Bubnaitis). Tolimesni
projektavimo darbai dėl lėšų stygiaus buvo sustabdyti.
Tėviškės būklė yra daugiau negu apgailėtina. 1997 ir vėlesniais metais Akmenės rajono
savivaldybė skyrė lėšų, ir iš namo buvo iškeldinti gyventojai.
1997 m. spalio 29 d. buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką dėl Biržiškų
tėviškės namo restauravimo.
1998 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įsakymu Nr. 513 buvo
sudaryta Biržiškų tėviškės Viekšniuose įvertinimo komisija.
1998 m. liepos 22 d. komisija įvertino namo būklę, pasiūlė atkurti autentišką Biržiškų namo
pavidalą ir įrengti jame memorialinę dalį, taip pat miestelio biblioteką bei Biržiškų viekšniškių
draugijos būstinę.
1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 Biržiškų tėviškės
namas paskelbtas kultūros paminklu ir įrašytas į Lietuvos respublikos nekilnojamųjų kultūros
vertybių registrą — kodas S155P.
1998—1999 m. architektas K. Bubnaitis, atsižvelgdamas į komisijos rekomendacijas, parengė
Biržiškų tėviškės namo restauravimo bei pritaikymo architektūrinės ir statybinės dalies techninį
projektą. Pasikeitus tėviškės administracinei priklausomybei tėviškės namo restauravimo reikalai
sustojo, o namo būklė toliau blogėjo.
Per pastaruosius penkerius metus šiam kultūros paminklui nebuvo skirta jokio dėmesio ir jis
buvo paliktas likimo valiai.
Dabar nuo Biržiškų tėviškės namo dingę 1989 m. pritvirtinta memorialinė lenta ir 1998 m.
prie namo įkastas signataro stulpelis, o pats namas — be langų ir durų, viena siena jau išardyta,
156