3 skyrius: praeities palikimas. etnografija. kraštotyra

1938 m. profesorius Mykolas Biržiška paaukojo 40 tūkst. litų, kad jo tėvui Antanui Biržiškai
atminti būtų pastatyta gydymo įstaiga, kuri šiandien vadinasi dr. Antano Biržiškos sveikatos
namais.
Viekšniai netektų dalies senojo įvaizdžio, jei nepaminėtume senosios vaistinės ir dar senesnio
jos pastato. Miestelio centre išlikęs senoviškas medinis namas, kuriame 1860 metais įsteigta
vaistinė, po Palangos — tai seniausia farmacijos įstaiga visoje Žemaitijoje.
Čia įkurta muziejaus ekspozicija, saugoma daug buvusio šios vaistinės savininko
J. Aleksandravičiaus surinktų senovinių farmacijos reikmenų.
Nemažai įdomaus sužinosime aplankę aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro
Griškevičiaus sodybą-muziejų, jo kapą.
MIESTELIS PRIEŠ II PASAULINĮ KARĄ
A. Griškevičiaus sodyboje-muziejuje saugoma 1937 metais Šiauliuose leisto periodinio
leidinio „Verslas” puslapio kopija. Laikraštyje pateikta reklama labai akivaizdžiai atspindi visą to
meto Viekšnių verslų, pramonės, prekybos kaleidoskopą.
Pasirodo, 1928 metais Viekšniuose, Vytauto gatvėje, buvo įsteigta pirmoji žemaičių saldainių
dirbtuvė „Kaimas”.
Čia gamino aukštos kokybės grietinės saldainius. Dirbtuvė priklausė Jonui Valiuliui.
1937-aisiais miestelyje veikė daug metų Viekšnių vizitine kortele buvusi molinių indų ir
keramikos dirbtuvė, vilnų karšykla, mėsinė, lentpjūvė, šaltkalvio ir akmens paminklų dirbtuvės.
Viekšniai visoje apskrityje garsėjo savo puikiais meistrais. Tai kalvis Domas Stonkus,
laikrodininkas ir fotografas Jonas Kinčinas, savo kirpimo saloną turėjęs Pranas Mauragas,
siuvėjas Steponas Dainis, mezgėja Pranė Lungienė.
Miestelio centre, Turgaus gatvėje, puikavosi Juozo Vilčikausko kepykla ir arbatinė, Dariaus ir
Girėno gatvėje Zita Pundziūtė įsteigė pirmąją Viekšniuose manufaktūros krautuvę, o Augustinas
Pundzius atidarė karstų dirbtuvę.
Prieškariu Viekšniai turėjo net keturis restoranus. Igno Šepučio restoranas Akmenės gatvėje
buvo atidarytas dar prieš I pasaulinį karą — 1911 metais. Juozas Mažukna turėjo „Ūkininko”
restoraną. Viekšniškiai buvo pamėgę miestelio centre įsikūrusį Petro Vėžausko restoraną.
Ketvirtasis restoranas — „Rambynas” kvietė lankytojus į Tirkšlių gatvę. Jo savininkas buvo
Pranas Munius.
PAMINKLOSAUGININKAI PASIDŽIAUGĖ VIEKŠNIAIS
Tos nuomonės, kad Viekšnius galima laikyti urbanistiniu paminklu, yra ir Savivaldybės vyr.
paminklotvarkos specialistė Eugenija Kupliauskienė.
Miestelis turi gatvių tinklą, aikštės planą, iš jo veda 5 keliai skirtingomis kryptimis. Tai
urbanistiniam miesteliui būdingas bruožas.
Iki šiandien išlikę ir beveik visų gatvių pavadinimai, nurodantys jų kryptį. Mažeikių gatvės
tęsinys — tai senasis kelias per Krakius ir Naikius, vedantis į Mažeikius.
Akmenės gatve anksčiau viekšniškiai važiuodavo į Akmenę. Tirkšlių gatve pasiekę Ventos
tiltą, o po to pasukę į dešinę, per Užlieknę atsidursime Tirkšliuose, į kairę — Tryškiuose.
Laižuvos kryptimi veda dvi gatvės — Laižuvos bei Dariaus ir Girėno (buvusi Stoties gatvė).
Šią vasarą rajone vykusiame šalies paminklotvarkininkų seminare dalyvavo ir kultūros
vertybių apsaugos departamento direktorė Diana Varnaitė bei Lietuvos paminklosaugos
komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.
Apsilankiusios Viekšniuose specialistės buvo sužavėtos unikalaus kraštovaizdžio. Yra tik
viena problema — Viekšnių statiniai gerokai sudarkyti. Centrinė miestelio aikštė praradusi
senąją išvaizdą. Ten dabar įsikūrusi Politechnikos mokykla, seniūnija, parduotuvė.
Jono KINČINO nuotraukos.
Plastinina Bernarda. Viekšnių bažnyčia: atlaikiusi amžių karus ir gaisrus: Tęsiame rašinių
ciklą „Senieji Viekšniai” // Santarvė. — 2002. — Spal. 12: ir 5 nuotraukos. — Visas tekstas:
Kaip teigia Katalikų kalendoriaus žinynas, Viekšnių bažnyčia pirmą kartą istoriniuose
šaltiniuose paminėta 1597 metais. 1634-aisiais pastatyta nauja medinė pirmoji katalikų bažnyčia.
154